Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

Euròpos Sjungos Teisingùmo Tesmas, 1952–2009 Euròpos Teisingùmo Tesmas, viena Europos Sąjungos pagrindinių institucijų. Yra Liuksemburgo mieste.

Paskirtis

Paskirtis – aiškinti Europos Sąjungos teisę, užtikrinti jos vienodą taikymą visose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir nagrinėti Europos Sąjungos valstybių vyriausybių ir institucijų teisinius ginčus. Teismas sprendžia ginčus, kylančius tarp Europos Sąjungos teisės subjektų – tarp Europos Sąjungos ir valstybių narių, tarp valstybių narių, tarp Europos Sąjungos institucijų, tarp juridinių ir fizinių asmenų, rengia atsakymus nacionaliniams teismams, nuomones dėl tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra Europos Sąjunga. Nagrinėja tik tas bylas, kurios priskiriamos Europos Sąjungos teisei.

Sudėtis

Liuksemburgo mieste esantis pastatų kompleksas, kuriame įsikūręs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (2019)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismą sudaro 2 teismai: Teisingumo Teismas (nagrinėja iš nacionalinių teismų gautus prašymus priimti prejudicinius sprendimus, kai kuriuos ieškinius dėl teisės aktų panaikinimo ir skundus), Bendrasis Teismas (priima sprendimus dėl fizinių asmenų, įmonių ir kai kuriais atvejais Europos Sąjungos valstybių vyriausybių pateiktų ieškinių dėl teisės aktų panaikinimo, t. y. šis Teismas dažniausiai nagrinėja konkurencijos teisės, valstybės pagalbos, prekybos, žemės ūkio ir prekių ženklų klausimus). Teisingumo Teismą sudaro po 1 teisėją iš kiekvienos Europos Sąjungos valstybės narės ir 11 generalinių advokatų, Bendrąjį Teismą – po 2 teisėjus iš kiekvienos Europos Sąjungos valstybės narės. Kiekvieną teisėją ir generalinį advokatą Europos Sąjungos valstybių vyriausybės skiria 6 metų kadencijai, kurią galima pratęsti. Kiekviename teisme teisėjai 3 metų kadencijai, kurią galima pratęsti, išsirenka pirmininką.

Nagrinėjamų bylų rūšys

Teismas priima sprendimus jam pateiktose bylose. Dažniausiai Teisme nagrinėjamos bylos dėl teisės aktų aiškinimo (prejudiciniai sprendimai; kai nacionaliniai teismai kreipiasi į Teismą prašydami išaiškinti Europos Sąjungos teisės akto aiškinimą ar galiojimą, t. p. nustatyti, ar nacionalinės teisės aktas arba praktika yra suderinami su Europos Sąjungos teise), teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimo (pažeidimo tyrimo procedūros; kai Europos Komisija ar Europos Sąjungos valstybė narė iškelia bylą Europos Sąjungos teisę pažeidžiančiai nacionalinei vyriausybei. Teismui nustačius, kad valstybė padarė pažeidimą, ji turi nedelsdama pasitaisyti, to nepadariusi rizikuoja, kad jai bus iškelta antra byla, kurią išnagrinėjus gali tekti mokėti baudą), Europos Sąjungos teisės aktų panaikinimo (ieškiniai dėl panaikinimo; kai Europos Sąjungos valstybės narės vyriausybė, Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija arba kai kuriais atvejais Europos Parlamentas į Teismą kreipiasi dėl Europos Sąjungos akto, kuriuo galimai pažeidžiamos Europos Sąjungos Sutartys arba pagrindinės teisės, panaikinimo.

teisėjo plaktukas ir knygos su svarstyklėmis Europos Sąjungos vėliavos fone

Privatūs asmenys gali paprašyti Teismo panaikinti tiesioginę įtaką jiems darantį Europos Sąjungos aktą), užtikrinimo, kad Europos Sąjunga imsis veiksmų (ieškiniai dėl neveikimo; kai Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybės, kitos Europos Sąjungos institucijos arba tam tikromis aplinkybėmis fiziniai asmenys ar įmonės pateikia Teismui skundą dėl Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos nepriimamų tam tikromis aplinkybėmis privalomų priimti sprendimų), sankcijų skyrimo Europos Sąjungos institucijoms (ieškiniai dėl žalos; kai ieškinį Teismui pateikia bet kuris asmuo arba įmonė, kurių interesai pažeisti dėl Europos Sąjungos institucijos arba jos darbuotojų veiksmų arba neveikimo).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.

Bylų nagrinėjimas

Teisingumo Teisme kiekvienai bylai paskiriamas teisėjas (teisėjas pranešėjas) ir generalinis advokatas. Bylos nagrinėjamos 2 etapais. Nagrinėjant bylą rašytiniame etape šalys Teismui įteikia rašytinius pareiškimus. Valstybių narių valdžios institucijos, Europos Sąjungos institucijos ir kartais privatūs asmenys gali pateikti pastabų. Teisėjui pranešėjui viską apibendrinus klausimas aptariamas bendrame Teismo posėdyje, kur nusprendžiama, kiek teisėjų nagrinės šią bylą (3, 5 arba visi 15 Teismo teisėjų, priklausomai nuo bylos svarbos ir sudėtingumo; daugumą bylų nagrinėja 5 teisėjai), ar reikia rengti viešą posėdį (žodinę proceso dalį) ir ar būtina gauti oficialią generalinio advokato išvadą. Žodiniame etape abiejų šalių advokatai išdėsto savo argumentus teisėjams ir generaliniam advokatui, o šie jiems gali užduoti klausimų. Jei Teismas nusprendžia, kad būtina gauti generalinio advokato išvadą, ji pateikiama praėjus kelioms savaitėms po posėdžio. Tuomet byla svarstoma ir priimamas sprendimas.

Bendrajame Teisme laikomasi panašios tvarkos, išskyrus tai, kad daugumą bylų nagrinėja 3 teisėjai ir nėra generalinio advokato.

1952–2019 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė 38 866 sprendimus ir nutartis.

Istorija

Europos Teisingumo Teismas įsteigtas 1952, įsigaliojus Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarčiai. 1957 Romos sutartimi įsteigus Euratomą ir Europos ekonominę bendriją, Europos Teisingumo Teismo jurisdikcija išplėsta. Pagal 1987 Vieningos Europos aktą, 1989 įsteigtas Pirmosios instancijos teismas, kurio kompetencijai perduodamos ne tokios reikšmingos bylos, o Europos Teisingumo Teismas nagrinėja Europos Sąjungos teisei esmines bylas. 2009 įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Teisingumo Teismas pertvarkytas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

-Teisingumo Teismas; -Bendrasis Teismas

2271