Euròpos saugùmo ir bendradarbiãvimo organizãcija, ESBO (anglų kalba Organization for Security and Co-operation in Europe, OSCE), 1975–95 Euròpos saugùmo ir bendradarbiãvimo konfereñcija, ESBK, didžiausia Europos regioninė tarptautinė organizacija. Būstinė Vienoje. 2023 ESBO vienija 57 Europos, Šiaurės Amerikos ir Centrinės Azijos valstybes bei 11 valstybių-partnerių.
Veikla
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos veiklos pagrindinės kryptys: valstybių saugumo stiprinimas, žmogaus teisių gynimas ir ekonominis bendradarbiavimas. Vykdo politinių krizių sprendimo ir konfliktų prevencijos funkcijas, t. p. gali imtis ir taikos palaikymo operacijų.
Sprendimus priimančios institucijos
Veikia 8 ESBO sprendimus (konsensuso principu) priimančios ir politines konsultacijas vykdančios institucijos.
vėliavos ant ESBO būstinės pastato Vienoje
Aukščiausio lygio (valstybių vadovų, arba Viršūnių) susitikimuose sprendžiami organizacijos veiklos ir tolesnės jos raidos klausimai, nustatomi veiklos prioritetai ir orientyrai. Susitikimuose dalyvauja valstybių ar vyriausybių vadovai. Rengiami pagal poreikį – paskutinis Aukščiausio lygio susitikimas įvyko Astanoje 2010. Ministrų taryba yra aukšto lygio sprendimus priimanti institucija. Ją sudaro užsienio reikalų ministrai, susirenkantys mažiausiai kartą per metus, paprastai baigiantis kiekvienai pirmininkavimo ESBO kadencijai. Parlamentinė asamblėja (sudaro 323 parlamentarai iš 57 valstybių narių; 1994–2000 vicepirmininkas K. J. Bobelis) vykdo valstybių narių įstatymų leidėjų bendradarbiavimą, siekdama užtikrinti, kad visos valstybės narės įgyvendintų savo įsipareigojimus ESBO, priima rezoliucijas saugumo, aplinkos apsaugos, demokratijos, žmogaus teisių ir kitais klausimais.
Renkasi kartą per metus į sesijas, kurias organizuoja ESBO Parlamentinės asamblėjos sekretoriatas Kopenhagoje. Parlamentinė asamblėja savo funkcijas daugiausia vykdo per Nuolatinį komitetą, Biurą ir 3 bendruosius komitetus (Politinių reikalų ir saugumo, Ekonomikos, mokslo, technologijų ir aplinkos ir Demokratijos, žmogaus teisių ir humanitarinių klausimų komitetai).
Saugumo ir bendradarbiavimo forumas yra kartą per savaitę konsultacijoms ir deryboms dėl konkrečių priemonių, susijusių su saugumo ir stabilumo Europoje stiprinimu, susitinkanti institucija (sudaro valstybių narių delegacijų prie ESBO atstovai).
Nuolatinė taryba yra politinių konsultacijų ir sprendimų priėmimo visais organizacijos veiklos klausimais institucija, susidedanti iš valstybių narių nuolatinių atstovų, dažniausiai ambasadorių. Vienoje renkasi kartą per savaitę arba gali būti šaukiama esant būtinumui; pirmininkas yra pirmininkaujančiosios valstybės ambasadorius.
Veikiantysis pirmininkas yra aukščiausias ESBO pareigūnas, atsakingas už organizacijos kasdienę veiklą, jos koordinavimą ir konsultacijas, vadovauja konfliktų prevencijai, sprendimų vykdymui ESBO regionuose, užmezga tiesioginius ryšius su suinteresuotomis šalimis ir organizuoja ar veda derybas dėl susitarimų. Veikiančiuoju pirmininku 1 m. kadencijai skiriamas valstybės, kuri paskutinė rengė Ministrų tarybos sesiją, užsienio reikalų ministras.
Veikiančiajam pirmininkui padeda Asmeninis ESBO pirmininko atstovas ir vadinamoji Troika (sudaro buvęs, esamas ir būsimas veikiantysis pirmininkas).
Vykdomosios institucijos
Veikia vykdomosios ESBO institucijos. Generalinis sekretorius yra aukščiausias organizacijos administracinis pareigūnas, kurį 3 m. kadencijai skiria Ministrų taryba. Jis yra Veikiančiojo pirmininko atstovas ir padeda jam siekiant ESBO tikslų įgyvendinimo, kartu rengia svarbiausius susitikimus ir užtikrina priimtų sprendimų vykdymą. Generalinis sekretorius vadovauja Sekretoriatui (būstinė Vienoje, susideda iš 4 skyrių).
2
Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (1990 Paryžiaus Chartija Naujajai Europai įsteigtas ir iki 1992 vadintas Laisvų rinkimų biuru) Varšuvoje yra pagrindinė ESBO institucija, teikianti paramą valstybėms dalyvėms bei koordinuojanti jų veiklą žmogaus teisių, demokratijos ir įstatymų viršenybės įgyvendinimo srityje. Biuras organizuoja ekspertų susitikimus ir seminarus, stebi rinkimus ir platina informaciją.
Tautinių mažumų reikalų vyriausiojo komisaro institucija Hagoje atlieka šias funkcijas: neleidžia atsirasti įtampai, susijusiai su tautinėmis mažumomis, teikia atitinkamą informaciją ir įtraukia kitas ESBO institucijas į krizinių situacijų ar galimų konfliktų sureguliavimą.
ESBO žiniasklaidos atstovas laisvės klausimais (būstinė Vienoje) kaip žiniasklaidos pokyčių stebėtojas veikia visose ESBO valstybėse narėse.
Kitos institucijos
ESBO veikia Sutaikymo ir arbitražo teismas (nagrinėja valstybių, konvencijos dalyvių, pateiktus ginčus; būstinė Ženevoje), siekiant paskatinti taikų Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto dėl Kalnų Karabacho sprendimą 1992 įsteigta ESBO Minsko grupė.
Istorija
1973 derybų dėl konferencijos sušaukimo (iniciatorė SSRS) dalyvės Helsinkyje suderino ir patvirtino dokumentą – Baigiamąsias rekomendacijas. 1975 įvyko 35 Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių vadovų susitikimas – Helsinkio konferencija, priimtas Helsinkio baigiamasis aktas (Helsinkio pasitarimas).
Kiti svarbiausi šios organizacijos dokumentai ir sprendimai: 1990 Paryžiaus Chartija Naujajai Europai ir jos Papildomas dokumentas, 1991 vykusioje ESBK valstybių parlamentarų konferencijoje, atsižvelgiant į Paryžiaus Chartiją Naujajai Europai, buvo pritarta įsteigti Parlamentinę asamblėją, 1992 Helsinkio deklaracija Permainų laiko iššūkis bei sprendimų paketas dėl Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos struktūros ir darbo pagrindinių krypčių. 1992 pasirašyta (įsigaliojo 1994) ESBO sutaikymo ir arbitražo konvencija įsteigtas Sutaikymo ir arbitražo teismas.
Misijos
Nuo 1991 ESBO ėmė siųsti ekspertų misijas į prisijungusias naujas valstybes įvertinti, kaip jose vykdomi prisiimti įsipareigojimai. Misijos gali būti: trumpalaikės ekspertų arba faktų nustatymo (siunčiamos ištirti konkrečią žmogiškojo matmens situaciją, pvz., žmogaus teisių pažeidimo ar kitoje srityje) ir ilgalaikės (tikslas – tiesiogiai vietoje vykdyti konfliktų prevencijos priemones). Pirmoji misija vyko 1992 į Kosovą, Sandžaką, Vojvodiną ir Skopję. 2022 ESBO vykdo misijas Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, Juodkalnijoje, Serbijoje, Skopjėje, Moldovoje, specialiąją stebėjimo misiją Ukrainoje, t. p. veikia projekto koordinatorius Ukrainoje, Uzbekistane, centras Ašchabade, programų biuras Astanoje, Biškeke, Dušanbėje, Minsko grupė (skatina taikiai spręsti Kalnų Karabacho konfliktą).
Lietuva ir ESBO
Atkūrusi nepriklausomybę Lietuva 1990 buvo pakviesta dalyvauti svečio teisėmis Viršūnių susitikime Paryžiuje, bet SSRS tam pasipriešino. 1991 Maskvoje (dalyvavo užsienio reikalų ministras A. Saudargas) Lietuva buvo priimta į ESBO. Helsinkio baigiamąjį aktą ir Paryžiaus Chartiją Naujajai Europai pasirašė (Helsinkyje ir Paryžiuje) valstybės faktinis vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis. 1992 Helsinkyje ESBO aukščiausio lygio susitikime pasiektas sprendimas (dalyvaujant Rusijai), kad Rusijos kariuomenė turi būti išvesta iš Baltijos šalių greitai, visiškai ir tvarkingai.
2009 06 29 – 07 03 Vilniuje vyko ESBO Parlamentinės asamblėjos Vasaros sesija.
Lietuvos pirmininkavimas ESBO
2011 01 01 – 12 31 Lietuva pirmininkavo ESBO. Vilniuje 2011 12 surengtame ESBO Ministrų tarybos susitikime buvo priimti sprendimai dėl ESBO vaidmens stiprinimo konfliktų prevencijos ir valdymo srityje, kovos su transnacionalinėmis grėsmėmis. Lietuva stipriai prisidėjo prie oficialių derybų dėl konflikto Moldavijoje atnaujinimo, t. p. aktyviai dirbo žmogaus teisių ir laisvių klausimais (ypač žodžio laisvės stiprinimo ir žurnalistų saugumo). Pirmininkaujant Lietuvai buvo sustiprintas ESBO vaidmuo energetinio saugumo ir transporto infrastruktūros plėtros srityje.
Lietuvai aktualios sritys ESBO lygiu
Šiuo metu Lietuva ESBO daugiausia dėmesio skiria tebesitęsiančiai Rusijos agresijai Rytų Ukrainoje bei nelegaliai aneksuotame Krymo pusiasalyje, konfliktui Sakartvele, žiniasklaidos ir išraiškos laisvės, moterų teisių, kibernetinio saugumo klausimams, aktyviai siekia bendrų ESBO veiksmų kovos su propaganda klausimu (į ESBO politinę darbotvarkę įtrauktas bendromis Lietuvos ir kitų Šiaurės ir Baltijos regiono šalių pastangomis).
2271
1
*iki 1991 SSRS
**iki 1990 Vokietijos Federacinė Respublika ir Vokietijos Demokratinė Respublika