Euròpos sociãlinė chártija, tarptautinė sutartis socialinėms teisėms įtvirtinti. Parengta Europos Tarybos 1961 (įsigaliojo 1965; pataisyta 1996 įsigaliojo 1999).
Chartijos ir jos protokolų pagrindinės nuostatos
Europos socialinę chartiją papildo 3 protokolai: 1988 papildomas (pirmasis; įsigaliojo 1992), 1991 pataisų (antrasis; neįsigaliojo), 1995 papildomas (trečiasis; įsigaliojo 1998). Chartija ir pirmasis protokolas įtvirtino dvi socialinių teisių grupes: teises, susijusias su darbo sąlygomis (nediskriminavimas priimant į darbą, priverstinio darbo draudimas, su motinyste susijusios teisės, teisė į tinkamas darbo sąlygas ir teisingą atlyginimą, kita), ir teises, susijusias su socialinėmis garantijomis bei tam tikrų grupių apsauga (teisė į sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, socialinę paramą ir medicinos pagalbą, vaikų ir paauglių teisė į apsaugą nuo fizinių bei moralinių pavojų ir kita). Chartija numato, kad ją ratifikuojanti valstybė turi teisę nuspręsti, kokioms socialinėms teisėms ji suteikia prioritetą, ir gali pasirinkti tam tikrus straipsnius, nustatančius socialines teises, kurias ji įsipareigoja vykdyti, todėl valstybių įsipareigojimai pagal Chartiją gali skirtis.
Valstybės privalo priimti mažiausiai 5 iš 7 būtinųjų Europos socialinės chartijos straipsnių (arba mažiausiai 6 iš 9 1996 pataisytos Chartijos straipsnių). Būtinieji straipsniai apima teisę į darbą, teisę jungtis į organizacijas, teisę į kolektyvines derybas, teisę į socialinę apsaugą, teisę į socialinę paramą ir medicinos pagalbą, šeimos teisę į socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą, darbuotojų migrantų ir jų šeimų teisę į apsaugą ir paramą. Be to, numatytas ir kitų priimamų nuostatų minimumas suteikiant galimybę valstybei jį iškart ar vėliau viršyti prisiimant daugiau įsipareigojimų.
1996 papildant Chartiją įtraukta naujų socialinių teisių (teisė į apsaugą darbo sutarties nutraukimo atveju, darbuotojų teisė į savo reikalavimų gynimą darbdavio bankroto atveju, teisė į orumą darbe, teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties, teisė į būstą ir kita). Chartijoje numatyta kontrolės mechanizmas (valstybių teikiami pranešimai apie tai, kaip įgyvendinamos Europos socialinės chartijos nuostatos) ir kolektyvinių skundų sistema. Kolektyviniai skundai galimi, jei valstybė ratifikavo Chartijos 1995 protokolą arba pripažino pataisytos Chartijos D straipsnį, įtvirtinantį kolektyvinių skundų sistemą. Pranešimai, kaip įgyvendinamos būtinosios nuostatos, pateikiami Europos socialinių teisių komitetui kas 2 metai, dėl kitų priimtų nuostatų pranešimus valstybės pateikia kas 4 metai.
Chartija Lietuvoje
Lietuva Europos socialinę chartiją pasirašė 1997, ratifikavo 2001 05 15, Chartija įsigaliojo 2001 08 01. Straipsniai, kurių Lietuva įsipareigojo laikytis, nurodyti įstatyme Dėl 1996 Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo. Neratifikuotos III skyriaus D dalies nuostatos, numatančios kolektyvinių skundų sistemą.
777