Euròpos kis
Bendrasis vidaus produktas
Patogi Europos geografinė padėtis, palankios gamtos sąlygos ir išteklių įvairovė lėmė sparčią Europos ekonomikos plėtrą. Europoje sukuriama daugiau kaip penktadalis pasaulio bendrosios produkcijos vertės.
2020, Pasaulio banko duomenimis, didžiausi BVP rodikliai pagal perkamosios galios paritetą (mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių) buvo Vokietijoje (4469), Prancūzijoje (3115), Didžiojoje Britanijoje (3019), Italijoje (2491), Ispanijoje (1815), Lenkijoje (1300), mažiausi (mln. JAV dolerių) – San Marine (2,1; 2019 duomenys), Andoroje (3,3; 2015 duomenys), Lichtenšteine (5; 2014 duomenys), Monake (7,7; 2015 duomenys), Juodkalnijoje (12,7).
2020, Pasaulio banko duomenimis, BVP dalis vienam Europos gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė 44 491 JAV dolerių (vienam pasaulio gyventojui – 17 110). Didžiausia BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą buvo Liuksemburge (118 360), Airijoje (93 612), Šveicarijoje (71 352), Norvegijoje (63 198), San Marine (63 420), Danijoje (60 399), Nyderlanduose (59 229), Austrijoje (55 098), Islandijoje (55 216), mažiausia – Ukrainoje (13 057), Moldavijoje (13 002), Albanijoje (13 818), Bosnijoje ir Hercegovinoje (15 612), Šiaurės Makedonijoje (16 927), Serbijoje (19 231), Baltarusijoje (20 200), Juodkalnijoje (20 567), Bulgarijoje (24 367). Vakarų Europos valstybių ūkio ir gyvenimo lygis yra aukštesnis nei Rytų Europos valstybių, geriau išplėtotas paslaugų sektorius.
Paryžiaus verslo centras (Prancūzija)
2021, Pasaulio banko duomenimis, BVP dalis vienam Europos gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė 50 826,5 JAV dolerių (vienam pasaulio gyventojui – 18 724 JAV doleriai). Didžiausia BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą (nėra Lichtenšteino duomenų) buvo Liuksemburge (134 754), Monake (115 700; 2015 duomenys), Airijoje (106 456), Norvegijoje (79 201), Šveicarijoje (77 324), Danijoje (64 651), Nyderlanduose (63 767), San Marine (63 420), Švedijoje (59 324), Austrijoje (58 427,5), Vokietijoje (57 928), Islandijoje (57 646), Suomijoje (55 007), Prancūzijoje (50 729), mažiausia – Ukrainoje (14 220), Moldavijoje (15 637), Albanijoje (15 646), Bosnijoje ir Hercegovinoje (16 846,5), Šiaurės Makedonijoje (17 918), Serbijoje (21 432), Baltarusijoje (21 699), Juodkalnijoje (22 795), Bulgarijoje (26 705). Vakarų Europos valstybių ūkio ir gyvenimo lygis yra aukštesnis nei Rytų Europos valstybių, geriau išplėtotas paslaugų sektorius.
Organizacijos
Nuo 20 a. vidurio Europos ekonomikos plėtrai didelę įtaką daro Europos Sąjunga, Europos laisvosios prekybos asociacija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Pramonė
Europos naudingųjų iškasenų žemėlapis
Europos gavybos pramonė paremta anglių (kasamos daugiausia Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje) ir geležies rūdos (Rusijoje, Ukrainoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Ispanijoje) kasyba; Europoje iškasama apie 25 % pasaulio anglių. Dauguma Europos valstybių yra priklausomos nuo įvežamos naftos ir gamtinių dujų. Naftos daugiausia išgaunama Šiaurės jūroje (Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje), Rumunijoje, Rusijoje, gamtinių dujų – Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, Rumunijoje. Kasama boksitas, vario, mangano, nikelio rūdos, kalio bei akmens druska, žaliavos statybinėms medžiagoms ir kitos naudingosios iškasenos.
Europoje pagaminama apie ketvirtadalis visos pasaulio elektros energijos. Daugiausia elektros energijos pagamina šiluminės ir branduolinės elektrinės (Šiaurės Europoje ir Alpių kalnų regione daug hidroelektrinių). Vis plačiau naudojami alternatyvūs energijos ištekliai. Apdirbamoji pramonė labai išplėtota, tačiau priklauso nuo įvežamų žaliavų. Vakarų Europoje labiausiai išplėtota aukšto technologinio lygio mašinų, metalo apdirbimo, elektrotechnikos, transporto priemonių (automobilių, lėktuvų, laivų, geležinkelio riedmenų), sintetinės tekstilės, naftos chemijos, aukštųjų technologijų (kompiuterių) pramonė bei paslaugų sektorius. Rytų Europos valstybių pramonė mažiau išplėtota ir daugiausia orientuota į geležies rūdos, plieno, tekstilės, maisto pramonę.
Vokietijos chemijos pramonės koncerno BASF gamykla Ludwigshafene
Didžiosios Britanijos farmacijos ir biotechnologijų bendrovės GlaxoSmithKline centrinė būstinė Londone
Kai kurios Europos valstybės gamina specializuotus produktus (Didžioji Britanija, Italija, Vokietija – dviračius, Švedija, Suomija – stiklą, Prancūzija – parfumeriją, Šveicarija – tiksliuosius prietaisus ir šokoladą). Europoje pagaminama daugiausia pasaulyje vaistų, apie 50 % pasaulio plieno produkcijos, Europos vakarinės ir pietinės dalies valstybės garsėja vynais, šiaurinės dalies – alumi, Didžioji Britanija, Airija – visku. Apdirbamoji pramonė sutelkta Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijos šiaurėje, Belgijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Norvegijos ir Švedijos pietuose, Rusijoje ir Ukrainoje.
Bioprodukcinis ūkis
Dirbama žemė užima apie 30 % Europos teritorijos. Vakarų Europos valstybėse bioprodukcinis ūkis sukuria mažesnę BVP dalį nei Rytų Europos valstybėse.
Europoje gaunama apie 90 % pasaulio rugių derliaus, du trečdaliai – bulvių ir avižų, du penktadaliai – kviečių, pagaminama trečdalis pasaulinės mėsos produkcijos (daugiausia jautienos ir kiaulienos). Europos vakaruose daug ganyklų ir pašarinių augalų (avižų, miežių) pasėlių; veisiami pieniniai ir mėsiniai galvijai, auginama kviečiai, daržovės, šakniavaisiai, gėlės. Rytų Europos lygumoje daugiausia auginamos grūdinės kultūros (kviečiai, kukurūzai), Europos pietuose – vaisiai, daržovės, alyvmedžiai, vynmedžiai. Vakarų Europoje žemės ūkio produktyvumas didesnis nei Rytų ir Pietų Europoje. Rusija, Ukraina ir Baltarusija apdirbamajai pramonei tiekia daugiausia pasaulyje linų, kanapių, cukrinių runkelių ir (išskyrus Baltarusiją) saulėgrąžų sėklų. Tabakas auginamas Baltarusijoje, Bulgarijoje, Italijoje, Makedonijoje, Graikijoje.
vynuogynai Prancūzijoje, netoli Verzenay (Marnos departamentas, Didžiųjų Rytų administracinis regionas)
Bioprodukcinis ūkis labai mechanizuotas. Drėkinamų teritorijų daugiausia Ispanijos pietryčiuose, Italijoje, Prancūzijos vidurinėje dalyje.
Miškų daugiausia yra Skandinavijos pusiasalyje ir Rusijoje. Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Rusijoje plėtojama miško pramonė.
Žuvingiausi Europos rajonai – Atlanto vandenyno šiaurinė dalis, Norvegijos, Šiaurės jūros bei Biskajos įlanka. Rusija, Norvegija, Danija, Ispanija, Islandija sugauna daugiausia žuvų Europoje.
Turizmas
Venecija (Italija)
Europai tenka apie 60 % pasaulio užsienio turizmo pajamų. Labiausiai turistų lankomi Viduržemio jūros valstybių paplūdimiai ir istorijos bei kultūros paminklai.
Transportas
Labai išplėtota transporto sistema (transporto tinklas tankiausias Europos vidurinėje dalyje). Daug keleivių ir krovinių pervežama automobilių keliais ir geležinkeliais. Po Lamanšo sąsiauriu įrengtas Eurotunelis. Europos ekonomikai labai svarbus vandens transportas. Graikija, Didžioji Britanija, Italija, Prancūzija ir Rusija turi didžiausius Europoje prekybinius laivynus. Europos didžiausi jūrų uostai: Rotterdamo, Antverpeno, Marselio, Hamburgo, Londono, Gdansko, Bilbao, Göteborgo. Daug krovinių pervežama ir vidaus vandenų transportu (upėmis, kanalais). Svarbiausios laivuojamos upės – Reinas, Šeldė, Sena, Elbė, Dunojus, Dniepras, Volga.
Dunojus ties Bratislava (Slovakija)
Frankfurto prie Maino oro uostas
Beveik visos Europos valstybės turi tarptautines oro transporto bendroves (svarbiausios – Lufthansa, Air France, British Airways, KLM). Didžiausi oro uostai – Londono, Frankfurto prie Maino, Paryžiaus, Stokholmo, Amsterdamo, Maskvos. Po Antrojo pasaulinio karo nutiesta daug naftotiekių, naftos produktotiekių ir dujotiekių. Didžiausi vamzdynai nutiesti Didžiojoje Britanijoje Šiaurės jūros naftai ir gamtinėms dujoms, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje naftai iš Šiaurės Afrikos, Rusijoje ir Ukrainoje bei iš jų į Rytų Europos naftos perdirbimo įmones.
Užsienio prekyba
Europai priklauso apie 44 % pasaulio užsienio prekybos bendros vertės. Europos Sąjunga užima pirmąją vietą pasaulyje pagal eksportą ir antrąją (po Jungtinių Amerikos Valstijų) – pagal importą. Daugiausia eksportuojama mašinos, transporto priemonės, elektronikos, elektrotechnikos, chemijos, tekstilės pramonės gaminiai, importuojama – maisto produktai, nafta, žaliavos apdirbamajai pramonei.
-Europos pramonė; -Europos žemės ūkis; -turizmas Europoje; -Europos transportas; -Europos užsienio prekyba