Europos žmogaus teisių konvencija
Euròpos žmogaũs téisių konveñcija, Euròpos žmogaũs téisių ir pagrindnių láisvių apsaugõs konveñcija.
Parengimas, įsigaliojimas, struktūra ir turinys
Parengė ir 1950 11 04 Romoje patvirtino Europos Taryba. Įsigaliojo 1953 09 03, kai Europos žmogaus teisių konvenciją ratifikavo 10 Europos Tarybos valstybių.
Prie Konvencijos yra prisijungusios 47 Europos Tarybos valstybės narės (Lietuva Europos žmogaus teisių konvenciją ratifikavo 1995 04 27, įsigaliojo 1995 06 20), kuriose gyvena daugiau kaip 800 milijonų žmonių. Konvencijos pasirašymas yra būtina sąlyga stojant į Europos Tarybą. Konvenciją sudaro 3 skyriai, 59 straipsniai ir 16 protokolų (ši numeracija atsirado įsigaliojus Vienuoliktajam protokolui). Įtvirtina prigimtines žmogaus teises ir pagrindines laisves, įpareigoja valstybes – Europos žmogaus teisių konvencijos dalyves – garantuoti šias teises ir laisves kiekvienam jų jurisdikcijoje esančiam žmogui. Konvencijoje įtvirtinta: teisė į gyvybę, kankinimų, žiauraus, nežmoniško ar orumą žeminančio elgesio ir tokio baudimo draudimas, vergijos ir priverčiamo darbo draudimas, teisė į laisvę ir saugumą, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, minties, sąžinės ir religijos laisvė, saviraiškos laisvė, susirinkimų ir asociacijos laisvė, teisė į santuoką, teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.
Strasbūre įsikūrusio Europos Žmogaus Teisių Teismo, kuris taiko Europos žmogaus teisių konvenciją ir taip gina žmogaus teises, posėdžių salė (2019)
Protokolai
Pirmajame protokole (įsigaliojo 1954 05 18, Lietuvoje – 1996 05 24) įtvirtinta teisė į nuosavybę, teisė į mokslą, teisė į laisvus rinkimus.
Antrajame protokole nustatyta Europos Žmogaus Teisių Teismo teisė teikti rekomendacines nuomones, Trečiajame protokole – peticijų atmetimo pagrindus ir Europos Žmogaus Teisių Komisijos sprendimų priėmimą nustatančių Konvencijos straipsnių pakeitimai (abu protokolai įsigaliojo 1970 09 21, iš dalies pakeisti Vienuoliktuoju protokolu).
Ketvirtajame protokole (įsigaliojo 1968 05 02, Lietuvoje – 1995 06 20) draudžiama atimti laisvę dėl sutartinių prievolių nevykdymo, suteikiama judėjimo laisvė, garantuojama teisė pasirinkti gyvenamąją vietą, draudžiama išsiųsti iš savo šalies piliečius, suteikiama teisė sugrįžti į savo šalį, draudžiamas kolektyvinis užsieniečių išsiuntimas iš šalies.
Penktuoju protokolu keisti Europos Žmogaus Teisių Komisijos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo narių skyrimą reglamentuojantys Konvencijos straipsniai (įsigaliojo 1971 12 21, iš dalies pakeistas Vienuoliktuoju protokolu).
Šeštasis protokolas (įsigaliojo 1985 05 01, Lietuvoje – 1999 07 14, iš dalies pakeistas Vienuoliktuoju protokolu) draudžia skirti ir vykdyti mirties bausmę taikos metu.
Septintasis protokolas (įsigaliojo 1988 11 01, Lietuvoje – 1995 06 20, iš dalies pakeistas Vienuoliktuoju protokolu) numato užsieniečių išsiuntimo iš šalies procedūrines garantijas, suteikia teisę apskųsti baudžiamąsias bylas, suteikia teisę į žalos atlyginimą dėl klaidingo nuosprendžio, teisę nebūti du kartus teisiamam ar nubaustam už tą patį nusikaltimą, įtvirtina sutuoktinių lygybę tarpusavio santykiuose ir vaikų atžvilgiu.
Aštuntuoju protokolu (įsigaliojo 1990 01 01) suteikti nauji įgaliojimai Europos Žmogaus Teisių Komisijai, Devintuoju protokolu (įsigaliojo 1994 10 01) – įtvirtinta galimybė pareiškėjui tam tikromis aplinkybėmis prašyti Europos Žmogaus Teisių Teismo perimti bylą (abu iš dalies pakeisti Vienuoliktuoju protokolu), Dešimtuoju protokolu (neįsigaliojo) – siekta patobulinti Konvencijos priežiūros procedūras (neteko aktualumo įsigaliojus Vienuoliktajam protokolui).
Vienuoliktuoju protokolu (įsigaliojo 1998 11 01, Lietuvoje ratifikuotas 1995 04 27) panaikinta Europos Žmogaus Teisių Komisija ir reglamentuojama nuolat veikiančios institucijos – Europos Žmogaus Teisių Teismo – veikla. Ši institucija garantuoja, kad Konvencijos šalys laikytųsi įsipareigojimų ir asmenys ar valstybės dėl Konvencijos nuostatų pažeidimo galėtų į ją kreiptis. Konvencija įtvirtina vieną veiksmingiausių žmogaus teisių tarptautinės kontrolės mechanizmų – individualių peticijų nagrinėjimą Europos Žmogaus Teisių Teisme. Peticijų priimtinumas siejamas su kriterijais ratione personae (konvencija taikoma fiziniams asmenims ar grupėms, juridiniams asmenims), ratione materiae (tai yra asmenys, pateikiantys peticijas dėl teisių pažeidimo, gali remtis tik Konvencijoje ir jos protokoluose įtvirtintomis teisėmis) ir ratione loci (valstybė – Konvencijos dalyvė – atsako už Konvencijos pažeidimus visoje savo teritorijoje).
Dvyliktajame protokole (įsigaliojo 2005 04 01) nustatomas bendras diskriminacijos draudimas ir įtvirtinama platesnė nuostata, kad niekas ir jokiu pagrindu negali būti diskriminuojamas viešosios valdžios.
Tryliktajame protokole (įsigaliojo 2003 07 01, Lietuvoje – 2004 05 01) panaikinta mirties bausmė karo bei ypatingosios padėties atveju.
Keturioliktuoju protokolu (įsigaliojo, t. p. ir Lietuvoje, 2010 06 01) įtvirtinti Europos Žmogaus Teisių Teismo proceso pakeitimai: sugriežtinta atranka sprendžiant dėl aiškiai nepriimtinų pareiškimų, įtvirtintas naujas priimtinumo kriterijus, numatytos priemonės, padedančios veiksmingiau spręsti bylas, kuriose keliamais klausimais Teismo praktika yra nusistovėjusi, sustiprintas Teismo sprendimų privalomumas: Europos Tarybos Ministrų Komitetui, prižiūrinčiam sprendimų vykdymą, suteikta teisė kreiptis į Teismą, kad šis nuspręstų, ar šalis, atsisakanti vykdyti sprendimą, ir vėl nepažeidžia Konvencijos.
Penkioliktasis protokolas (priimtas 2013 06 24, įsigalios, jį ratifikavus visoms Konvencijos šalims) įtvirtina pakeitimus, kuriais siekiama Europos Žmogaus Teisių Teismo veiklos efektyvumo, papildoma Konvencijos preambulė, darant nuorodą į subsidiarumo principą ir vertinimo laisvę, nuo 6 iki 4 mėnesių sutrumpinamas terminas, per kurį Teismui turi būti pateikta peticija, supaprastinamas peticijos priėmimas, jei ji nebuvo tinkamai išnagrinėta valstybės teismo, nustatomas kandidatų į teisėjus amžius (ne didesnis nei 65 metai).
Šešioliktuoju protokolu (priimtas 2013 10 02, dar neįsigaliojęs) įtvirtinama teisė Konvencijos šalių aukščiausiesiems teismams ir tribunolams prašyti Europos Žmogaus Teisių Teismo konsultacinės išvados, susijusios su Konvencijoje ir jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu.
Konvenciją ratifikavusios valstybės
1
777