Europos Žmogaus Teisių Teismas

Euròpos Žmogaũs Téisių Tesmas (anglų kalba European Court of Human Rights), nuolat veikianti tarptautinė teisminė institucija.

Įsteigimas, raida, paskirtis

Europos Žmogaus Teisių Teismo rūmai Strasbūre

Įsteigtas 1959 01 21. Iki 1998 šalia Europos Žmogaus Teisių Teismo veikė Europos Žmogaus Teisių Komisija, kuri panaikinta Europos žmogaus teisių konvencijos Vienuoliktuoju protokolu (įsigaliojo 1998 11 01). Nuo 1998 Europos Žmogaus Teisių Teismas tapo vienintele nuolat veikiančia tarptautine teismine institucija, kurios paskirtis – nagrinėti Europos Tarybos valstybių piliečių skundus dėl jų teisių ir laisvių pažeidimų bei teikti konsultacines išvadas Europos žmogaus teisių konvencijos ir jos protokolų nuostatų aiškinimo teisiniais klausimais. Veiklos teisinis pagrindas – Europos žmogaus teisių konvencija ir jos Keturioliktasis protokolas (iki 1998 – Devintasis, iki 2010 – Antrasis bei Vienuoliktasis), Europos Žmogaus Teisių Teismo reglamentas.

Sudėtis, struktūra

Teismą sudaro tiek teisėjų, kiek yra Konvenciją ratifikavusių šalių (2020 – 47 teisėjai, iš Lietuvos – P. Kūris, 1994–2004, D. Jočienė, 2004–13, E. Kūris, nuo 2013). Teisėjai veikia savo vardu neatstovaudami jokiai valstybei, yra nepriklausomi ir nešališki. Teisėjus balsų dauguma renka Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja iš 3 valstybės narės pasiūlytų kandidatų sąrašo 9 metams (iki 1998 – 9, iki 2010 – 6 metų) ir tik vienai kadencijai. Teisėjų kadencija baigiasi jiems sukakus 70 metų. Teismo pirmininkas, 1 ar 2 pavaduotojai renkami 3 metams.

Pagal reglamentą, Teismą sudaro 5 skyriai, kurių nariai 3 metams skiriami atsižvelgiant į geografinį, lyčių atstovavimo ir skirtingų šalių narių teisės sistemų atstovavimo proporcingumą. Teismas turi savo kanceliariją vadovaujamą Teismo renkamo kanclerio. Sprendimus priima vieno teisėjo Teismas (sprendžia dėl individualaus skundo priimtinumo, perduoda jį toliau nagrinėti komitetui arba kolegijai), 3 teisėjų komitetai (pripažįsta individualų skundą nepriimtinu arba išbraukia iš bylų sąrašo, jei toks nutarimas gali būti priimtas toliau nenagrinėjant, arba pripažįsta jį priimtinu ir kartu priima sprendimą dėl esmės), 7 teisėjų kolegijos (nusprendžia dėl individualių ir tarpvalstybinių skundų priimtinumo ir esmės) ir 17 teisėjų Didžioji kolegija (bet kuriuo metu iki sprendimo priėmimo iš kolegijos gali perimti bylą, kai joje keliamas sudėtingas Konvencijos ar jos protokolų aiškinimo klausimas, kai klausimo svarstymas kolegijoje gali lemti rezultatą, nesuderinamą su ankstesniu Teismo sprendimu).

Strasbūre įsikūrusio Europos Žmogaus Teisių Teismo posėdžių salė (2019)

Veikla

Teismas nagrinėja tarpvalstybinius skundus (vienos valstybės pateiktas skundas prieš kitą valstybę, kuri yra Konvencijos dalyvė ir kuri ją pažeidė) ir individualius skundus (peticijas; pateikia fiziniai asmenys, nevyriausybinės organizacijos, asmenų grupės). Teismas negali panaikinti ar pakeisti valstybės teismų priimtų sprendimų, tiesiogiai kištis į skundžiamų valstybės institucijų darbą, iškelti bylos savo iniciatyva.

Teismas priima skundus tik prieš valstybes, kurios yra prisijungusios prie Konvencijos ir jos protokolų. Apskųsti galima tik tuos tariamus ar tikrus žmogaus teisių ar laisvių pažeidimus, kuriuos padarė valstybės valdžios, valdymo, teisminės ir kitos institucijos ar pareigūnai ir jie padaryti po Konvencijos ir jos protokolų įsigaliojimo. Nenagrinėjami skundai prieš privačius asmenis, įmones ar organizacijas. Teismas priima skundus tik tada, kai asmuo pasinaudojo visomis valstybės vidaus teisinėmis gynybos priemonėmis ir nuo galutinio valstybės institucijos sprendimo nėra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, skundo nenagrinėja kita tarptautinė institucija ir jis nėra anonimiškas, pareiškėjas patyrė didelę žalą (išskyrus atvejus, kai iš pagarbos žmogaus teisėms pagal Konvenciją ir jos protokolus, skundą reikia nagrinėti iš esmės, ir jokia byla negali būti atmesta šiuo pagrindu, jei jos tinkamai neišnagrinėjo valstybės teismas).

Yra 3 skundo tyrimo stadijos: skundo priimtinumo, taikaus susitarimo ir sprendimo dėl skundo esmės. Pripažinus skundą nepriimtinu jo tyrimas laikomas baigtu. Valstybei ir pareiškėjui taikiai susitarus dėl sąlygų (piniginės kompensacijos ir kitų), tenkinančių pareiškėją, skundas baigiamas nagrinėti. Teismas, paskelbdamas sprendimą dėl skundo esmės, pripažįsta, kad teisė arba laisvė buvo arba nebuvo pažeista. Konstatuodamas pažeidimą Teismas iš valstybės priteisia piniginę kompensaciją. Jei šalys neprašo perduoti bylą svarstyti Didžiajai kolegijai, teismo sprendimas įsiteisėja po 3 mėnesių. Sprendimo vykdymą prižiūri Europos Tarybos Ministrų Komitetas.

Bylos eiga

Teismo oficialios kalbos – anglų ir prancūzų. Pareiškimą galima rašyti oficialia Konvenciją ratifikavusios valstybės kalba. Bylos svarstymai vyksta Teismo pastate Strasbūre. Jie yra vieši, nebent kolegijos pirmininkas ar Didžiosios Kolegijos pirmininkas nusprendžia kitaip. Bylos svarstymuose gali dalyvauti visuomenė ir spaudos atstovai. Visi bylos svarstymai yra filmuojami ir transliuojami Teismo tinklapyje tą pačią dieną.

Teismo sprendimai priimami pasitarime dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai lemiamas yra pirmininko balsas. Teismo teisėjas turi teisę pateikti atskirąją nuomonę. Teismo sprendimai yra motyvuoti ir galutiniai. Paaiškėjus naujoms bylos aplinkybėms, kurios galėtų turėti lemiamą reikšmę bylos sprendimui, Teismas gali atnaujinti bylos nagrinėjimą.

1959–2017 Teismas patikrino 845 976 skundų, 798 610 iš jų priėmė. 752 415 skundų buvo pripažinti nenagrinėtinais iš esmės, priėmė 46 195 sprendimus.

Lietuva ir Europos Žmogaus Teisių Teismas

Lietuva prisijungusi prie Europos žmogaus teisių konvencijos perkėlė jos nuostatas į nacionalinės teisės sistemą, todėl teismai privalo laikytis Konvencijos bei sekti Teismo praktiką.

1959–2023 Europos Žmogaus Teisių Teismas 116 peticijų prieš Lietuvą pripažino nepriimtinomis, 71 peticijoje pripažino, kad Lietuva nepažeidė pareiškėjų teisių ir laisvių, 213 peticijų nagrinėjimas baigtas Teismo sprendimais, kuriais pripažinta, kad Lietuva pažeidė pareiškėjų teises ir laisves, 56 peticijų klausimas išspręstas taikiu susitarimu, 10 peticijų buvo išbrauktos iš bylų sąrašo, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą vienašalę deklaraciją, dėl 81 peticijos Teismas priėmė nutarimus (sprendimus) išbraukti jas iš bylų sąrašo (išskyrus taikius susitarimus ir vienašales deklaracijas).

Didžiojoje kolegijoje buvo nagrinėtos 6 bylos prieš Lietuvą. 2008 02 05 byloje Ramanauskas prieš Lietuvą priimtu sprendimu buvo nustatytas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, 2010 03 23 byloje Cudak prieš Lietuvą – teisės kreiptis į teismą, 2011 01 06 byloje Paksas prieš Lietuvą – teisės į laisvus rinkimus, 2023 01 23 byloje Macatė prieš Lietuvą – teisės į saviraiškos laisvę pažeidimas. 2015 10 20 byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą priimtas sprendimas, kuriuo nustatyta, kad buvo pažeistas Konvencijos 7 straipsnis (nėra bausmės be įstatymo). 2015 10 15 byloje Kudrevičius ir kiti (K. Miliauskas, V. Mykolaitis, A. Pilota bei B. Markauskas) prieš Lietuvą konstatuota, kad susirinkimų ir asociacijos laisvė nebuvo pažeista.

-EŽTT