eurorinkà, eurovaliùtų rinkà, tarptautinė finansų rinka, kurioje operacijos atliekamos eurovaliuta (daugiausia eurodoleriais). Rinkai priklauso tarpusavyje susijusios pinigų, kredito (eurokreditas), kapitalo (euroobligacijos) ir akcijų rinkos (ne tik Europos). Finansinėms operacijoms eurovaliuta netaikomos taisyklės ir apribojimai, reglamentuojantys operacijas nacionaline valiuta (nekeliami reikalavimai komerciniams bankams dėl eurovaliutos atsargų dydžio, neapmokestinamos indėlių eurovaliuta palūkanos ir kita), todėl sukuriamos palankesnės sąlygos pritraukti užsienio investicijų, pigiau gauti paskolų (daugiausia trumpalaikių ir vidutinės trukmės), įsigyti vertybinių popierių (akcijų, obligacijų) ar valiutos. Eurorinkoje daugiausia skolinasi valstybės, turinčios mokėjimų balanso deficitą, centriniai bankai, prekybos bankai, tarptautinės korporacijos, kreditus teikia apie 500 didelių ir vidutinio dydžio komercinių bankų, įsikūrusių pagrindiniuose finansiniuose centruose (Londone, Paryžiuje, Liuksemburge, Niujorke). Eurorinka pradėjo formuotis Vakarų Europoje 20 amžiaus 6 dešimtmetyje, sparčiai plėtojosi 7–9 dešimtmečiais.
2271