Valãvičius Eustachijus 1572 1630 01 09Verkiai (Vilniaus apskr., palaidotas Vilniaus arkikatedros Valavičių koplyčioje), Vilniaus vykupas. Gardino seniūno Jono Valavičiaus sūnus, Andriaus Valavičiaus ir Jeronimo Valavičiaus brolis.
Eustachijus Valavičius (dailininkas L. Kilianas, vario raižinys, 1621, Lietuvos nacionalinis muziejus)
Studijavo Vilniaus universitete. 1591 priėmęs žemesniuosius dvasininko šventimus paskirtas Slanimo klebonu. 1592 priimtas į Vilniaus kapitulą kanauninku, iki 1605 Odelsko (su Krinkų ir Kuznicos filijomis) klebonas. Apie 1592–1600 Paduvos ir Perugios universitetuose studijavo teisę, Romos universitete – teologiją. 1595 12 23 Romoje kaip vertėjas dalyvavo sudarant Lietuvos ir Lenkijos stačiatikių uniją su Katalikų Bažnyčia. 1597 Romoje įšventintas kunigu ir popiežiaus Pauliaus V paskirtas Vilniaus prelatu kantoriumi. 1599–1613 ėjo Lietuvos referendoriaus pareigas. Nuo 1600 Trakų prepozitas. 1609 išrinktas benediktinų vienuolyno Lubińyje komendiniu abatu. 1613 Vilniaus kapitulos deleguotas į Varšuvos seimą. 1615–18 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris (pirmas Lietuvos dvasininkas) ir Vilniaus vyskupijos administratorius. 1616 konsekruotas vyskupu.
1619 įsteigė Baltarusijos arkidiakoniją, Vilniaus vyskupijos kanclerio pareigybę. Vilniuje pastatydino kunigų emeritų namus, Antakalnyje įkurdino Laterano kanauninkus. 1619–23 su broliu Jeronimu Valavičiumi rūpinosi Vilniaus universitete įsteigti Teisės ir Medicinos fakultetus. 1620–21 vizito ad limina metu išrūpino, kad šv. Kazimiero šventė būtų įrašyta į visuotinį Katalikų Bažnyčios kalendorių kaip festum semiduplex (lotynų kalba – pusiau dviguba šventė – tam tikras šventės rangas pagal senąsias mišiolo rubrikas).