Evangèlija paga Jõną, ketvirtoji Naujojo Testamento knyga, priklauso Keturių evangelijų grupei. Tradiciškai priskiriama evangelistui Jonui. Parašyta 80–90 Efese bendrine senąja graikų kalba (koinė). Seniausių rankraštinių nuorašų fragmentai išlikę 2 a. 3 dešimtmečio papiruse (saugomas J. Rylando bibliotekoje Mančesteryje). Evangeliją pagal Joną sudaro įvadinė dalis (1, 1–18), Jėzaus Kristaus, kaip tikėjimo objekto, apibūdinimas (1, 19–4, 54), aprašomas Jėzaus Kristaus konfliktas su netikinčiaisiais (5–12), brolybė su tikinčiaisiais (13–17), mirtis ir prisikėlimas (18–20), apsireiškimas mokiniams (21). Evangelijoje pagal Joną išsamiausiai aprašoma Jėzaus Kristaus viešoji veikla Judėjoje ir Jeruzalėje (5–7), tik joje pateikiamas pokalbis su fariziejumi Nikodemu (3, 1–21) ir samariete (4, 7–26), pasakojama apie svetimautoją (8), kojų plovimą mokiniams (13, 1–15). Jėzaus Kristaus gyvenimas nuodugniai neaprašomas.
Evangelijos pagal Joną fragmentas (200 m., Bodmerio papirusas II, arba papirusas 66, Bodmerio biblioteka Ženevoje)
Kitose Naujojo Testamento evangelijose akcentuoti Jėzaus Kristaus padaryti stebuklai – vandens pavertimas vynu (2, 1–11), valdininko sūnaus (4, 46–54) ir neregio (9) išgydymas, Lozoriaus prikėlimas (11, 1–44) – Evangelijoje pagal Joną reiškia naująjį gyvenimą. Jėzaus Kristaus pokalbiuose ir prakalbose apie gerąjį ganytoją (10, 1–18), vynmedį ir šakeles (15, 1–17), jo maldoje (17) vartoti simboliai papildo išganymo teologiją. Evangelijos pagal Joną stilistikai būdingas ankstyvosios krikščionybės misticizmas, religinės savimonės tam tikras dualumas ir jo raiška (tiesos dvasia, šviesos vaikai) siejasi su Kumrano rankraščiais; pasakojama lakoniškai. Evangelija pagal Joną skirta sustiprinti tikėjimą į Jėzų Kristų kaip Mesiją ir Dievo Sūnų.
L: A. Rubšys Raktas į Naująjį Testamentą 2 d. Vilnius 1997.
2919