Evangèlija paga Mõrkų, antroji Naujojo Testamento knyga, priklauso Keturių evangelijų grupei. Tradiciškai priskiriama evangelistui Morkui. Parašyta apie 70 (seniausia iš Keturių evangelijų), spėjama, Romoje, bendrine senąja graikų kalba (koinė). Seniausių rankraštinių nuorašų fragmentai išlikę 3 a. pirmos pusės papiruse (saugomas C. Beatty bibliotekoje Dubline). Papijo Hierapoliečio (70–130), Irenėjo Lioniečio, Klemenso Aleksandriečio ir Eusebijo Cezarėjiečio liudijimais, rašant Evangeliją pagal Morkų buvo remiamasi apaštalo Petro liudijimais. Evangeliją pagal Morkų sudaro pasakojimai apie Jėzaus Kristaus viešosios veiklos pradžią (1, 1–13), darbavimąsi Galilėjoje (1, 14–9, 50), kelionę į Jeruzalę (10), kančios savaitę, nukryžiavimą ir laidojimą (11–15), prisikėlimą (16). Rankraščiuose yra keli Evangelijos pagal Morkų pabaigos variantai: Sinajaus ir Vatikano kodeksuose (4 a.) tekstas baigiasi 16 skyriaus 8 eilute, 5 a. rankraščiuose – 8–20 eilutėmis (kanoniniuose NT leidimuose jos pateikiamos kaip priedas).
Evangelijos pagal Morkų 149 lapas (Borso d’Este Biblija, 2 tomas, 15 a. vidurys)
Evangelija pagal Morkų skirta romėnams krikščionims – joje beveik nėra pranašysčių, nepateikta Jėzaus Kristaus kilmė, aiškinami žydų papročiai (7, 3–4; 12, 18; 14, 12; 15, 42), Izraelio geografijos ypatumai (1, 9), žydų pinigų santykis su romėniškais (12, 42), aramėjiški žodžiai (3, 17; 5, 41 ir kita), yra užuominų apie romėnų teisę bei jų paros skirstymą (10, 12; 13, 35) ir kita. Evangelija pagal Morkų trumpesnė už kitas NT evangelijas, joje nedaug Jėzaus Kristaus pamokslų, išskyrus apokaliptinio pobūdžio kalbų rinkinį (13), ir palyginimų (4, 2–34), o iš jų kitur neminimas tik palyginimas apie savaiminį augimą (4, 26–29). Evangelijos pagal Morkų pasakojimų epizodai dažniausiai nesusieti, vartojamos mažybinės formos, yra barbarizmų; kalba lakoniška. Beveik visa Evangelijos pagal Morkų informacija panaudota Evangelijoje pagal Matą ir Evangelijoje pagal Luką.
L: A. Rubšys Raktas į Naująjį Testamentą 2 d. Vilnius 1997.
2919