Taube Evert Axel (Evertas Akselis Táubė) 1890 03 12Göteborg 1976 01 31Stokholmas, švedų rašytojas, kompozitorius, dainuojamosios poezijos kūrėjas ir atlikėjas. 1910–15 dirbo Pietų Amerikoje. Kūrė dainas, nuo 1919 daug koncertavo. 1936 įkūrė draugiją Dainos draugai (Visans vänner). Sukūrė novelių (rinkinys Ne visai apie moteris / Inte precis om kvinnorna 1918), parašė romanų (Kas benutiktų / På gott och ont 1927, Dono Diego Karlsono de la Rosaso romanas / Don Diego Karlsson de la Rosas roman 1962), kelionių knygų (Šimtai žalių mylių / Många hundra gröna mil 1951, Rinktiniai pasakojimai su dainomis ir baladėmis / Samlade berättelser med tillhörande visor och ballader 8 t. 1966–67). Išgarsėjo dainomis ir baladėmis (knygos Septynios jūreiviškos dainos ir lopšinė / Sju sjömansvisor och Byssan Lull 1919, Mergaitė Havanoje ir kelios kitos dainos / Flickan i Havanna och ett par visor till 1922, Fričiofo Andešono dainų knyga / Fritiof Anderssons visbok 1929, Pepita šoka ir kitos naujos dainos / Pepita dansar och andra nya visor 1950). Apdainuojama gyvenimo džiaugsmas, gamtos grožis, meilė, tolimos šalys, ryšku impresionizmo įtaka, būdinga hedonistinė nuotaika, humoras, yra klasicizmo poezijos bruožų. E. A. Taube tęsė liaudiškos dainuojamosios poezijos ir kabaretinių dainų tradiciją.
1665