evoliucionzmas, sociologijos teorija, visuomenės raidą aiškinanti dažniausiai evoliucijos požiūriu. Visuomenės pokyčiai suprantami kaip perėjimas nuo paprasčiausių formų prie vis sudėtingesnių. Evoliucionizmas aiškina valstybės, visuomenės ar tautos raidą kaip lėtą kitimo procesą. Visuomenė kaupia, sumuoja ankstesnius laimėjimus, kurie sudaro sąlygas evoliuciniams pokyčiams. Evoliucionizmas klostėsi 19 a. antroje pusėje, rėmėsi Ch. R. Darwino evoliucijos teorija. Evoliucionizmo pradininkas H. Spenceris teigė, kad egzistuoja fundamentalūs dėsniai, kurie reguliuoja gamtos pasaulio ir visuomenės raidą. Visuomenėje, kaip ir gamtoje, vyksta nesibaigiantis evoliucijos procesas, kurio kryptis – nuo paprasto sudėtingo link, nuo homogeniškumo diferenciacijos link, nuo vienarūšiškumo daugiarūšiškumo link. H. Spencerio teigimu, reformos visuomenėje turi būti laipsniškos kaip ir gamtoje. Evoliucija – universalus procesas, vienodai aiškinantis visus gamtos pokyčius ir socialinius bei individualius reiškinius. Kiti žymiausi evoliucionistai – T. Huxley, L. Hobhouse’as (abu Didžioji Britanija), L. H. Morganas (Jungtinės Amerikos Valstijos), E. Haeckelis (Vokietija). 20 a. evoliucionizmas prarado aktualumą. Kai kurias idėjas 20 a. 6 dešimtmetyje perėmė daugelis Jungtinių Amerikos Valstijų funkcionalistų.
2271