Évora

Évora (Èvora), miestas Portugalijoje, į rytus nuo Lisabonos; apygardos centras.

42 000 gyventojų (2019; 112 km² miesto plote); 1307 km² ploto Évoros municipalitete 52 400 gyventojų (2019).

Oro uostas. Tekstilės (medvilnės), maisto pramonė, kamščių gamyba, ketaus liejimas. Amatai (varinių indų gamyba, gobeleno audimas). Netoli Évoros kasama geležies, vario rūdos.

Kviečių, alyvmedžių, kamštinių ąžuolų auginimo ir gyvulininkystės regiono prekybos centras.

Universitetas (atkurtas 1973).

Architektūra

Dianos šventykla Évoroje (3–2 a. pr. Kr.)

Istoriniam centrui (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1986) būdinga arabų ir Vidurio Europos architektūros elementai: siauros gatvės, vyrauja arabų architektūros 4–5 aukštų namai. Išliko 3–1 a. pr. Kr. (Dianos šventyklos griuvėsiai, maurų pastatų) ir 12–18 a. statinių: į pilį panaši gotikinė Švč. Mergelės Marijos katedra (1186–1254, 1400 perstatyta), Karalių rūmai (14 a.), gotikinių bažnyčių ir vienuolynų, ermitažas, manuelinos stiliaus Šv. Pranciškaus bažnyčia (1525), akvedukas (4 km ilgio, perstatytas 1538), Kardinolo rūmai (16–18 a., nuo 1915 Dailės muziejus).

Istorija

Senovės keltų gyvenvietė Ebora; Elbora, nuo 1 a. pr. Kr. romėnų vadinta Liberalitas Julija. Nuo 5 a. vyskupijos, nuo 16 a. arkivyskupijos centras. 714–1166 priklausė maurams; buvo vadinama Džabura.

Per rekonkistą mieste 1136 įsikūrė karinis riterių Avisų ordinas, atkurta vyskupija (nuo 1540 – arkivyskupija).

13–16 a. Évora buvo Portugalijos karalių rezidencijos ir Kortesų posėdžių vieta. 1595–1759 čia veikė jėzuitų įkurtas universitetas.

1834 prie Évoros, Évero Montėje pasirašytas susitarimas, pagal kurį buvo baigtas Portugalijos pilietinis karas.

2271