erdvėlaivis Explorer ant nešančiojo lėktuvo Boeing 747
„Explorer“, Jungtinių Amerikos Valstijų nepilotuojamieji erdvėlaiviai, daugiausia dirbtiniai Žemės palydovai įvairiems moksliniams tyrimams atlikti. 1958–2017 paleista 90 Explorer (86 skrydžiai buvo sėkmingi). Explorer patikimi ir ilgai veikia (pvz., Explorer 57 veikė 19 metų, Explorer 50 veikė 28 metus). 1958 02 01 paleistas Explorer 1 buvo pirmasis Jungtinių Amerikos Valstijų dirbtinis Žemės palydovas. Pagal jo prietaisų teiktus duomenis nustatyta, kad Žemę supa vadinama Van Alleno radiacijos juostos. Explorer 6 (1959) padarė pirmąsias Žemės nuotraukas iš kosmoso. Dauguma Explorer tyrė Žemės magnetosferą, viršutinių atmosferos sluoksnių fizikinius parametrus ir cheminę sudėtį, saulės vėjo ir žemės magnetosferos sąveiką.
Explorer tyrinėja Žemės atmosferą ir magnetosferą, saulės spinduliuotę ir saulės vėją, tarpplanetinę erdvę, mikrometeoroidus, už Saulės sistemos ribų esančių kosminių kūnų infraraudonąją, ultravioletinę, rentgeno ir gama spinduliuotę, atlieka geodezinius matavimus ir technologinius tyrimus. Saulės skleidžiamos įvairių spektro ruožų spinduliuotės intensyvumą tyrė Explorer 30, Explorer 37 ir Explorer 44. Explorer 59 (1978) – pirmasis erdvėlaivis, nuskridęs tyrinėti kometos (Giacobini ir Zinnerio kometa, 1985). Dalis Explorer – orbitinės astronomijos observatorijos – tyrinėjo objektus, esančius už Saulės sistemos ribų. Pirmoji orbitinė astronomijos observatorija su gama spindulių teleskopu yra Explorer 11 (1961), kitos – Explorer 48 (1972), Explorer 56 (1977), Explorer 59 (1978), Explorer 77 (HETE 2, 2000). Explorer 42 (Uhuru), paleistas 1961, buvo skirtas vien tik rentgeno ruožo spinduliuotei tirti. Rentgeno teleskopai taip pat buvo įrengti Explorer 44 (1971), Explorer 69 (1995) ir HETE 2. Ypač daug vertingų duomenų gauta atliekant stebėjimus ultravioletiniame spektro ruože Explorer 57 (IUE), paleistu 1978 ir veikusiu iki 1996 (IUE įrengtu 45 cm teleskopu buvo gauta daugiau kaip 104 000 dangaus įvairių objektų spektrų 115–320 nm spektro ruože). Explorer 67 (EUVE, 1992) pirmą kartą atliko dangaus apžvalgą 7–76 nm spektro ruože (buvo atrasta apie 800 taškinių spinduliuotės šaltinių). Dangaus objektus 20–90 nm ultravioletinėje spektro srityje tyrinėja Explorer 77 (FUSE, 1999; tyrimų rezultatai rodo, kad mūsų Galaktikos vainike yra daug itin karštų ir itin mažo tankio tarpžvaigždinių debesų). Detalius kosminės foninės spinduliuotės tyrimus atliko Explorer 66 (COBE, 1989; ištyrė viso dangaus foninę spinduliuotę 1 µm–1 cm spektro ruože, pagal COBE duomenis nustatyta, kad foninės spinduliuotės fliuktuacijos neviršija 10 K, tyrimai patvirtino Didžiojo Sprogimo teoriją). Kosminės foninės spinduliuotės matavimus tęsė Explorer 80 (WMAP, 2001; gali registruoti 3–14 mm spektro ruožo mikrobangų spinduliuotę ir tyrinėti pačias ankstyviausias Visatos raidos stadijas). Tarpžvaigždinius dujų bei dulkių debesis ir žvaigždžių susidarymo sritis tyrinėja Explorer 74 (SWAS, 1998; gali registruoti apie 0,6 mm bangos ilgių spinduliuotę).
3018