Ezechièlio knygà, Ezekièlio knygà, viena Senojo Testamento Pranašų knygų. Parašyta hebrajų kalba vieno iš 4 didžiųjų pranašų – Ezechielio, suredaguota jo mokinių. Ezechielio knygą sudaro įžanginis regėjimas ir Ezechielio pašaukimas būti pranašu (1–3), pranašavimai apie Jeruzalės teismą (4–24), tautų nubaudimą (25–32), Dievo tautos atgaivinimą (33–37), kovą su priešais (38–39), būsimąją Jeruzalę (40–48). Ezechielio knygoje yra įvairių žanrų tekstų: ekstazėje patirtų regėjimų aprašymų, autobiografinių detalių, ištarmių izraelitų priešams, raudų. Pranašo veiksmai, palyginimai ir alegorijos skatino mistinės ir apokaliptinės literatūros plėtrą. Iš Dievo – kaip ganytojo vaizdinio (34, 1–24) – NT išsirutuliojo Gerojo Ganytojo paveikslas (Evangelija pagal Joną), būsimojo Izraelio regėjimai (40–48) įkvėpė viziją apie Naująją Jeruzalę (Apreiškimas Jonui), kreipinys žmogau arba marusis (pasikartojantis daugiau kaip 90 kartų) įgijo pranašišką prasmę (Danieliaus knyga) ir transformavosi į Jėzaus Kristaus savivardį – Žmogaus Sūnus. 5–16 amžiaus ikonografijoje buvo populiarūs Ezechielio knygos regėjimų siužetai.
L: A. Rubšys Raktas į Senąjį Testamentą d. 3 Vilnius 1996.
2919