ežernės núosėdos, nuosėdos, nusėdusios ežerų duburiuose. Pagal geologines ir geomorfologines sąlygas, klimatą, ežero dydį, formą, gylį ir raidą, susidaro nuotrupinės (gargždas, žvirgždas, smėlis, aleuritas, molis), organogeninės (perklostytos durpės, sapropelis, gitija, diatomitas) ir chemogeninės (klintis, mergelis, mirabilitas, halitas, tachihidritas, bišofitas, soda, boro mineralai, ceolitai) ežerinės nuosėdos. Grynų vienarūšių ežerinių nuosėdų beveik nebūna. Ežerinių nuosėdų sluoksniai nestori, vyrauja horizontalus sluoksniuotumas, randama gyvūnų ir augalų liekanų. Ežerinės nuosėdos dažniausiai sudaro lęšius. Ežerinių nuosėdų sudėtis priklauso nuo klimato sąlygų. Vidutinio klimato miškų juostos mažuose ežeruose kaupiasi geležies ir mangano nuosėdos (oksidinės, kartais karbonatinės, konkrecinės rūdos), sapropelis, diatominis dumblas. Siaurose priekrančių zonose paplitęs smėlis ir aleuritas, prieledyniniuose ežeruose – juostuotieji moliai, sausų stepių ežeruose – karbonatinės nuosėdos (kalcitas, dolomitas) ir druskos. Dykumų ir pusdykumių ežeruose, kur padidėjusi vandens mineralizacija, nusėda gipsas, epsomitas, mirabilitas (sulfatiniuose ežeruose), halitas, tachihidritas, bišofitas (chloridiniuose ežeruose). Retesni yra boro ežerai, kuriuose nusėda boro mineralai ir ceolitai (Natrono ežeras Tanzanijoje). Senų ežerinių nuosėdų ir uolienų kloduose randama degiųjų skalūnų, terigeninių uolienų, mergelio, geležies rūdos ir druskos. Ežerų dumblas naudojamas kaip gydomasis purvas.
Lietuvoje paplitusios ežerinės nuosėdos: žvyras, smėlis, molis, perklostytos durpės, sapropelis, klintis, dumblas. Permo sistemoje rasta gipso ir anhidrito klodų bei druskos.
643