ežiuõlė (Echinacea), astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis. Žinomos 5 rūšys. Savaime auga Šiaurės Amerikos prerijose ir atvirose miškingose vietovėse. Šiaurės Amerikos indėnai – sultimis gydė žaizdas, gyvačių įkandimus, net užkrečiamas ligas. Kultivuojama nuo 1692, gerai aklimatizavosi Europoje.
Daugiametis žolinis augalas. Stiebas status, paprastas arba viršuje šakotas, apaugęs smulkiais trumpais plaukeliais. Lapai paprasti, šiurkštūs; apatiniai lapai ilgakočiai, plačiai kiaušiniški, stiebiniai – pražanginiai, beveik bekočiai, ovališkai lancetiški. Žiedai susitelkę į pavienius graižus. Žydi nuo birželio vidurio iki rugsėjo pradžios. Jeigu nuolat išskinami peržydėję graižai, gali žydėti iki šalnų. Vaisiai – lukštavaisiai. Augalas dauginamas sėklomis, kero dalijimu. Išvesta daug veislių stambiais graižais, įvairesnių spalvų žiedais. Ežiuolės auginamos skynimui. Dekoratyvinis, nektaringas, vaistinis augalas (stiprina imuninę sistemą, gydo uždegimus). Lietuvoje auginamos siauralapė ežiuolė (Echinacea angustifolia), rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea).
rausvažiedė ežiuolė