Ezrà, Èzdras, apie 5–4 a. prieš Kristų, Biblijos personažas, Ezros knygos pagrindinis veikėjas. Ezra 458 prieš Kristų iš Babilonijos tremties atvyko į Jeruzalę, turėdamas Persijos karaliaus Artakserkso I įgaliojimus atkurti sugriautą šventyklą, įvesti Judėjoje Toros įstatymus, skirti teisėjus žydus. Tais pat metais per Palapinių šventę Ezra su Nehemiju sušaukė Didįjį žydų susirinkimą, jame uždraudė mišrias santuokas, visus žydus atleido nuo skolų grąžinimo kreditoriams (todėl visos žydų labdaros organizacijos vadinamos Ezra). 457 prieš Kristų per žydų Naujuosius metus jie sukvietė į Jeruzalę žydų atstovus ir nutarė šeštadieniais, pirmadieniais ir ketvirtadieniais viešai skaityti Torą, taip įtvirtindamas ją kaip judėjų įstatymą (tapo prielaida rabinizmui), įkūrė pirmąją sinagogą Judėjoje. Manoma, reformavo senąjį hebrajų raštą – įvedė kvadratinę rašmenų formą, diakritinius ženklus balsiams žymėti.
1455