fãbrikas (lot. fabrica – dirbtuvė), gamybos organizavimo techninis vienetas, pramonės įmonė, pagrįsta mašinų darbo naudojimu. Fabrikais paprastai vadinamos aprangos ir tekstilės (siuvimo, audimo, neaustinių medžiagų, tekstilės, trikotažo, verpimo), maisto (cukraus, konditerijos, konservų), kai kurių kitų pramonės šakų (celiuliozės, degtukų, farmacijos, popieriaus, sodrinimo, stiklo, žaislų) įmonės.
Fabrikų atsiradimas 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje reiškė perėjimą nuo rankinės gamybos (manufaktūra) prie mechanizuotos gamybos, paremtos techniniais išradimais (pramonės perversmas). Fabrikai paplito 19 a. 4–5 dešimtmečiais.
Lietuvoje pirmieji fabrikai, naudojantys garo mašinas, atsirado 19 a. 5 dešimtmečio pradžioje ir pamažu išstūmė manufaktūras – iš pradžių metalo, medienos apdirbimo pramonėje, vėliau ir kitur.