falcètas (it. falsetto), aukščiausias vyrų balso registras (galvos). Diapazonas maždaug oktava aukštesnis už normalaus krūtinės registro. Skambesys įtemptas, dramatiškas. Balsas nestiprus, tembras skurdus (nedaug obertonų). 16–17 a. Italijoje bažnytiniuose choruose alto partijas giedodavo falcetininkai (soprano partijas atlikdavo kastratai). Iki 19 a. falcetu labai aukštos tesitūros garsus dažniausiai dainuodavo tenorai. Labai išraiškingai falcetą epizodiškai pavartojo A. Bergas operoje Vocekas. Normaliu registru ir falcetu pakaitomis dainuojami Alpių jodleriai.
357
1915