fãlinė stãdija (gr. phallos – falas), psichoanalizės sąvoka – trečiasis psichoseksualinės raidos tarpsnis (amžiaus tarpsnis), kai malonumų zona perkeliama į lytinių organų sritį. Trunka nuo trečiųjų iki šeštųjų gyvenimo metų. Falinės stadijos metu vaiko seksualiniai troškimai nukreipiami į priešingos lyties tėvus: berniukų – į motiną (jie jaučia priešiškumą tėvui ir laiko jį konkurentu), mergaičių – į tėvą. Šios situacijos dar vadinamos Edipo kompleksu ir Elektros kompleksu. Vaikai dėl to jaučiasi kalti (patiria frustraciją). Vaikas, patyręs labai stiprią frustraciją, suaugęs sunkiai valdys savo emocijas, bus linkęs į psichopatiją. Šios stadijos vaikui pradeda formuotis superego (savarankiška tėvus reprezentuojanti struktūra, atspindinti tėvų ir visuomenės keliamus reikalavimus), kuris nustumia svajones į pasąmonę, nuslopina libidinius jausmus (libido) tėvams. Priešiškumas tėvams pakeičiamas identifikacija, arba lytiniu tapatumu (suvokimu, kad esi vyras arba moteris). Netinkama identifikacija gali būti pirmoji homoseksualumo ištaka. Šioje stadijoje įvykus fiksacijai susiformuoja falinis charakteris, pasireiškiantis pasipūtimu, pagyrūniškumu, perdėtu pasitikėjimu savimi, agresyvumu (agresija), ekshibicionizmu. Falinės stadijos sąvoką 1905 pavartojo austrų psichologas S. Freudas.
2271