falskai (lot. Falisci), senovės italikų gentis, gyvenusi Etrūrijos pietinėje dalyje, Tibro upės dešiniajame krante. Buvo giminingi etruskams. Svarbiausias miestas – Falerijai (dabartinė Civita Castellana Lacijuje, į šiaurę nuo Romos).
405–395 faliskai buvo su Roma kariaujančių Vejų, 358–351 – Tarkvinijų sąjungininkai. Per trečiąjį Samnitų karą (298–290) rėmė Samnitų federaciją. 3 a. pr. Kr. faliskus pajungė romėnai – 241 pr. Kr. jie užėmė ir visiškai sugriovė Falerijus (jų gyventojai šalia esančioje lygumoje įkūrė Naujuosius Falerijus).
Ilgainiui faliskai buvo romanizuoti, tačiau jų tradicijos gyvavo dar pirmaisiais amžiais po Kristaus. Faliskų architektūrai ir dailei įtakos turėjo graikų menas. Išliko šventyklų, pastatų griuvėsių, skulptūrų, taikomosios dailės dirbinių.