Falklando konfliktas

Falklando konfliktas, Fòlklando konflìktas, Argentnos–Didžiõsios Britãnijos kãras, Falklando salų karas, Malvìnų sal kãras, 1982 04 02–06 14 Argentinos ir Didžiosios Britanijos karinis konfliktas Pietų Atlante dėl Falklando salų.

Konflikto pradžia

Prasidėjo, kai Argentina Pietų Georgijos ir Pietų Sandwicho salose išlaipino karinius dalinius (balandžio pabaigoje Falklando salose buvo apie 10 000 Argentinos karių) ir paskelbė atkurianti čia savo suverenitetą (prarastas 1833). Didžiosios Britanijos vyriausybė (ministrė pirmininkė M. Thatcher) nutraukė diplomatinius santykius su Argentina, 320 km teritoriją aplink Falklando salas paskelbė karo zona ir į ją iš Portsmoutho pasiuntė Diddžiosios Britanijos karinį jūrų laivyną; Argentinai ekonomines sankcijas paskelbė Europos bendrijos šalys (išskyrus Italiją ir Airiją; sankcijos taikytos iki 1982 06 22), apie paramą Didžiajai Britanijai paskelbė ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Argentinos kariai Port Stanley (1982 04)

Karo veiksmai

1982 05 01 Didžioji Britanija pradėjo karo veiksmus: britų kariniai lėktuvai atakavo Port Stanley oro uostą, Argentinos aviacija – britų karines jūrų pajėgas. Rytų Falklande ties San Carloso uostu išsilaipinęs britų desantas iki 05 25 užėmė apie 150 km² teritoriją, 06 11–14 apsupo Port Stanley ir privertė Argentinos kariuomenę kapituliuoti.

Konflikto padariniai

Konfliktą pralaimėjusi Argentina išvedė savo dalinius iš Falklando salų. Per Falklando konfliktą žuvo 712 Argentinos, 265 Didžiosios Britanijos kariai, nuskandinta 4 ir smarkiai apgadinta 16 Didžiosios Britanijos bei 3 Argentinos laivai, numušta 1 Didžiosios Britanijos ir 43 Argentinos lėktuvai.

Pralaimėtas Falklando konfliktas privertė Argentinos karinę diktatūrą 1983 paskelbti laisvus rinkimus. Po šio konflikto Falklando salų statusas (Didžiosios Britanijos užjūrio teritorija) išliko nepakitęs.

1489