falsifikãtas (lot. falsificatum – kas suklastota), pasipelnymo tikslu suklastotas, kaip originalas pateikiamas dailės kūrinys. Falsifikatas skiriasi nuo imitacijos, kopijos, replikos. Falsifikuojami istorinių laikotarpių arba žymių dailininkų kūriniai imituojant originalo stilių, techniką, parašą. Prireikus dirbtinai sendinama drobė, popierius, dažų sluoksnis, sukuriama patina, krakeliūros. Dažnai falsifikatą nuo originalo galima atskirti tik pagal mikroskopinę, cheminę ar rentgeno spindulių analizę. Falsifikatai pradėjo plisti kartu su dailės kūrinių kolekcionavimu. Pirmieji falsifikatai atsirado senovės Romoje, vėliau su išplitusia kolekcionavimo mada atgimė Renesanso epochoje (tada dažniau falsifikuotos skulptūros). 17–19 a. daugėjant privačių meno kūrinių kolekcijų ir klostantis dailės kūrinių rinkai falsifikatai ypač paplito. 20 a. pradėta klastoti moderniosios dailės kūrinius, imta rengti falsifikatų parodas.
klastotė
2972