Famagustà (gr. Ammochostos), turk. Gazimağusa (Gazimahusà), Mağusa, miestas Kipro rytuose, prie Viduržemio jūros; apygardos centras. 35 700 gyventojų (2003). Prekybos ir žvejybos uostas; keltai į Mersiną (Turkija), Latakiją (Sirija). Tekstilės (medvilnės), odos, keramikos, maisto (citrusų perdirbimo) pramonė. Pajūrio kurortas. Turizmas. Famagusta daug kartų nukentėjo nuo žemės drebėjimų.
2271
Architektūra
Išliko citadelė, vadinamasis Otelo bokštas (13–14 a., perstatyta 1492), miesto siena (14–15 a., perstatyta 1489–1540). Sakraliniai pastatai: gotikinė Šv. Mikalojaus katedra (1298–1326, dabar mečetė), Šv. Petro ir Povilo (1358, vėliau Sinan-pašos mečetė, dabar teatras), Šv. Onos (14 a.) bažnyčios. Prie Famagustos – antikinio forumo, Dzeuso šventyklos, akveduko griuvėsiai.
2271
Istorija
3 a. pr. Kr. miestą įkūrė ir žmonos garbei Arsinoja pavadino Egipto valdovas Ptolemajas II Filadelfas (valdė 283–246 pr. Kr.). Kiprą 58 pr. Kr. užėmę romėnai miestą pavadino Fama Augusta (Augusto šlovė). 4 a. pabaigoje atiteko Bizantijai. Per kryžiaus karus (1096–1292) – į Palestiną plaukiančių kryžininkų laivų uostas. 1191 Kiprą (ir Famagustą) užėmė Anglijos karalius Ričardas I Liūtaširdis. Nuo 1192 Famagusta priklausė Kipro karalystei. 1291 iš Egipto mameliukų užimto Akko (Palestina) atsikėlus pabėgėliams krikščionims miesto plėtra paspartėjo. 1376–1464 priklausė Genujai, 1487–1571 – Venecijai; buvo itin įtvirtintas, vienas turtingiausių ir svarbiausių Viduržemio jūros regiono rytinės dalies miestų. 1571 užimtas ir sudegintas turkų. Sugriautas per 1735 žemės drebėjimą. 1878–1960 priklausė Didžiajai Britanijai. Valdant britams miesto šiauriniame pakraštyje pastatytas modernus vakarietiško stiliaus priemiestis Varoša. Iki 1974 Famagusta buvo Kipro svarbiausias uostas. 1974 užimtas Turkijos kariuomenės; mieste apsigyveno iš Turkijos atsikėlę turkai.
1489