Fano (Fãnas), miestas Italijos rytuose, Marchės srityje, į šiaurės vakarus nuo Anconos, prie Adrijos jūros.
60 000 gyventojų (2024).
Fano įsikūręs netoli Metauro žiočių (Fano su Metauro jungia kanalas). Žvejybos uostas. Pro Fano eina Milano–Brindisi geležinkelis. Metalo apdirbimas, tekstilės, odos, avalynės, maisto pramonė. Pajūrio kurortas. Turizmas.
Architektūra
Išliko Flaminijaus kelias (220 pr. Kr.), Fortūnos šventykla (3–2 a. pradžia), etruskų, graikų, romėnų gynybinių sienų griuvėsiai (1 a.). Vidurinių amžių miesto vartai (1227, 15 a. perstatyti, architektas M. Nuti, 20 a. pradžioje vėl perstatyti) ir įtvirtinimai (1438, architektas M. Nuti; dalis per II pasaulinį karą sugriauta), Sangallo bastionas (16 a.). Romaninė gotikinė katedra (1140, 17 a. pristatyta varpinė, architektas G. Rainaldi; 17 a. freskos, dailininkas Domenichino), vidurinių amžių, renesansinės, barokinės, neoklasicistinės bažnyčios (Šv. Mykolo, 1495, Šv. Paterniano, 1547, Šv. Petro, 1617, Dievo Motinos, 16–18 a.), rūmai (Ragione, 1299, neoklasicistinis interjeras, 1863, architektai L. Poletti, G. Torelli, dabar Fortūnos teatras; Malatestų, 14–15 a., restauruoti 1929, dabar Archeologijos muziejus ir Dailės galerija, pinakoteka).
Istorija
Įkurtas 3 ar 2 a. pr. Kr. romėnų. Imperatoriaus Augusto laikais (27 pr. Kr.–14 po Kr.) – karo veteranų kolonija. Nuo 755 priklausė Popiežiaus sričiai. 1304–1463 valdė Malatestų giminė. 1463 vėl atiteko Popiežiaus sričiai. 1860 prijungtas prie Italijos karalystės.
2271