fantazija

fantãzija (gr. phantasia – vaizdinys, vaizduotė, instrumentinės muzikos žanras; vienos arba kelių dalių improvizacinio pobūdžio kūrinys. Būdinga laisva forma, nukrypimai nuo įprastų kompozicinių schemų. Dauguma ankstyvųjų fantazijų (16 a. pirma pusė) sukurtos liutniai, gitarai, viuelai. Nuo 16 a. antros pusės fantazijos buvo kuriamos klavyrui ir vargonams. 16–17 a. fantazija buvo panaši į ričerkarą, tokatą, kanconą. Anglijoje 16 a. pabaigoje ir 17 a. išpopuliarėjo fantazijos instrumentiniam ansambliui (žymiausios H. Purcello fantazijos). Protestantiškojo choralo melodijomis pagrįstų fantazijų klavyrui ir vargonams sukūrė J. S. Bachas. Klasicistų ir romantikų (W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, R. Schumanno, F. Schuberto, F. F. Chopino) fantazijos turėjo sonatos formos bruožų. 19 a. atsirado simfoninių fantazijų, operų, operečių, liaudies melodijomis pagrįstų fantazijų (F. Lisztas, N. Rimskis-Korsakovas). 20 a. kompozitoriai (A. Schönbergas, O. Messiaenas) sukūrė fantazijų išlaikydami svarbiausius jos kompozicijos principus (improvizaciškumą, variacijų pobūdį, įvairių formų sintezę, programiškumą).