Faraday dėsniai

Faraday dėsniai (Faradjaus dsniai), pagrindiniai elektrolizės dėsniai, siejantys sureagavusios arba išsiskyrusios ant elektrodų medžiagos kiekį su pratekėjusia per elektrolitą elektros srove. I dėsnis: elektrolizės metu išsiskyrusios ant elektrodų arba sureagavusios elektrolito medžiagos masė (m) proporcinga pratekėjusiam per elektrolitą elektros krūviui Q: m = kIt = kQ; čia Q = It, k – medžiagos elektrocheminis ekvivalentas, I – srovės stipris, t – laikas. II dėsnis: vienodas elektros krūvis elektrolizės metu išskiria (arba priverčia sureaguoti) cheminiams ekvivalentams proporcingą medžiagų kiekį. Apibendrintai šiuos dėsnius galima užrašyti taip: $m=\frac{\mathit{AIt}}{F}$; čia A – medžiagos cheminis ekvivalentas, F – Faraday konstanta. Faraday dėsnius 1833 suformulavo M. Faraday.

2415