faringtas (pharyngitis < gr. pharynx, kilm. pharyngos – ryklė), ryklės uždegimas. Ūminį faringitą sukelia virusai, rečiau bakterijos; skatina peršalimas, aštrus, karštas maistas, alkoholis, rūkymas – tai, kas dirgina ryklės gleivinę. Ligoniui perši, džiūsta ryklėje, skauda ryjant. Lėtinio faringito dažniausia priežastis – pasikartojantis ūminis faringitas, lėtinė sloga, tonzilitas, prienosinių ančių uždegimas, ryklės gleivinės dirginimas pernelyg sausu oru, dulkėmis. Sergant katarine lėtinio faringito forma nosiaryklėje susirenka daug dirginančių tirštų, lipnių gleivių. Sergant hipertrofine faringito forma ligos požymiai būna dar ryškesni. Ryklės gleivinė parausta, patinsta, apsitraukia gleivingomis pūlingomis apnašomis. Kartais jos šonuose atsiranda sustorėjimų. Atrofinė faringito forma dažniausiai prasideda pamažu po ūminio faringito; gleivinė darosi sausa, blizganti, ant jos susidaro lipnių, sudžiūvusių gleivių ar šašelių. Ligoniui perši, džiūsta ryklėje, joje jis jaučia lyg ir svetimkūnį, kosi. Sergantis faringitu turi valgyti ryklės gleivinės nedirginantį maistą, skalauti ryklę antiseptikais, skiriama priešuždegiminių, antimikrobinių vaistų.
-ryklės uždegimas