farmacijos pramonė

farmãcijos prãmonė, medicinos pramonės šaka (kartais priskiriama ir chemijos pramonei), apimanti įmones, kuriančias ir gaminančias vaistus ir kitus medikamentus. Svarbiausia produkcija: sintetiniai ir augalinės kilmės vaistai (tabletės, injekciniai preparatai ampulėmis, kapsulės, piliulės, milteliai, lašai, tepalai, aliejai, emulsijos, aerozoliai ir kiti), vitaminai, maisto papildai, gyvūninės kilmės endokrininiai preparatai, tvarstomosios medžiagos. Produktų nomenklatūra nuolat keičiasi, nes atrandami nauji efektyvesni vaistai, kinta gyventojų sergamumas. Farmacijos pramonė yra viena sparčiausiai besiplėtojančių ir viena pelningiausių pramonės šakų, todėl farmacijos bendrovių veiklai labai didelę reikšmę turi moksliniai tyrimai. Farmacijos prekėms keliami itin dideli kokybės ir saugumo reikalavimai, visais naujų produktų kūrimo ir gamybos etapais vykdoma griežta kokybės kontrolė siekiant išvengti žalos žmonių sveikatai. 21 a. pradžioje pasaulyje per metus sukuriama tik apie 25 naujų vaistų rūšių. Kiekvienai naujai biologinės ar cheminės kilmės vaistinei medžiagai sukurti, ištirti ir pateikti į rinką dažniausiai reikia 10–12 metų, vidutinės išlaidos moksliniams tyrimams ir reklamai prieš pradedant parduoti naują vaistų rūšį sudaro daugiau kaip 1,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Farmacijos pramonė labiausiai išplėtota Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vakarų Europoje (Šveicarijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir kitur), Japonijoje. Kai kurių vaistų gamyba sparčiai plečiasi Kinijoje, Indijoje, kitose Azijos šalyse. 2007 pasaulyje farmacijos pramonės produkcijos parduota už 663,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, iš jų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje – 45,9 % (21 a. pradžioje vien Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoje parduodama 65,2 % visų pasaulio naujų vaistų), Europoje – 31,1 %, Japonijoje – 9,4 %, Lotynų Amerikoje – 4,8 %, kitose šalyse – 8,8 %. Europos farmacijos pramonei 2007 priklausė apie 2200 bendrovių, jose dirbo apie 643 000 darbuotojų (iš jų apie 107 000 – mokslinių tyrimų ir plėtros srityje), pagaminta produkcijos už 190 mlrd. eurų. Europos Sąjungos farmacijos pramonei tenka 19 % visų privataus sektoriaus išlaidų moksliniams tyrimams ir plėtrai (daugiau nei kitose pramonės šakose) ir 3,5 % viso prekių ir paslaugų eksporto. Europos farmacijos pramonės įmonių ir asociacijų federacijai (European Federation of Pharmaceutical Industries and Associations, įkurta 1978, būstinė Briuselyje) priklauso 32 nacionalinės asociacijos ir 43 vaistų gamybos didžiausios bendrovės. Pasaulio farmacijos pramonės didžiausių bendrovių ekonominiai rodikliai 2007 parodyti lentelėje.

*Fortune Global 500 duomenys

Farmacijos pramonės pradžia siejama su vaistinėmis, kurios atsirado viduriniais amžiais arabų šalyse, vėliau ir Europoje. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje daugelis Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vaistinių virto didesnėmis farmacijos bendrovėmis. Didelį poveikį farmacijos pramonės raidai turėjo sintetinių medicininių preparatų (aspirino, insulino, penicilino ir kitų) sukūrimas. Sparčiausiai vaistų gamyba plėtojosi Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Po Antrojo pasaulinio karo vaistams taikomas vis griežtesnis klinikinių tyrimų, patentavimo, gamybos, reklamos ir pardavimo teisinis reguliavimas, išskirtos dvi vaistų kategorijos – laisvai parduodami ir parduodami tik su gydytojo receptu. 20 a. 6–8 dešimtmečiais sukurta naujų vaistų nuo širdies, psichikos ligų, padidėjusio kraujospūdžio, vėžio, kontraceptinės tabletės. Nuo 20 a. 9 dešimtmečio farmacijos pramonėje vyrauja didelės bendrovės, sugebančios vykdyti savarankiškus brangiai kainuojančius mokslinius tyrimus.

LIETUVOJE 2007 vaistus pramoniniu būdu gamino 19 bendrovių, didžiausios iš jų – Sanitas, Aconitum, Korio laboratorija (Kaunas), Herba Humana, Sicor Biotech, Valentis (Vilnius), Norfachema (Jonava), Švenčionių vaistažolės (Švenčionys). Palyginti su užsienio šalimis, Lietuvos farmacijos pramonės įmonės yra mažos, gamina nebrangius tradicinius ir generinius vaistus Vidurio ir Rytų Europos rinkai. Lietuvoje nėra veikliųjų medžiagų cheminės sintezės gamybos pajėgumų, todėl sintetiniams vaistams gaminti naudojamos importuotos žaliavos. 2007 šalies rinkoje parduota vaistų už 1,5 mlrd. litų, Lietuvos gamintojų vaistai sudarė tik 4 % vertine išraiška (litais) ir 13 % kiekine išraiška (pakuotėmis), kiti buvo importuoti. Didžiausias farmacijos pramonės įmones, įdiegusias Geros gamybos praktikos standartus, vienija Lietuvos farmacijos pramonės įmonių asociacija (įkurta 1994). Vaistų gamintojų veiklą, jų produkcijos kokybę, saugumą ir veiksmingumą prižiūri Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

medicinos pramonė. LIETUVOJE