farmakològija (gr. pharmakon + logos – mokslas), medicinos šaka, tirianti ligų profilaktikai ir jų gydymui vartojamų vaistų poveikį organizmui. Bendroji farmakologija tiria bendruosius vaistų poveikio organizmui dėsningumus ir visiems vaistams būdingus vartojimo principus. Specialioji farmakologija nagrinėja tam tikrų vaistų grupių ir preparatų savybes, vartojimą, jų sukeliamus nepageidaujamus reiškinius, eksperimentinė farmakologija – vaistų poveikį gyvūnų organizmo audiniams, viso organizmo ir atskirų organų veiklai. Eksperimentų rezultatų taikymą ligoniams gydyti nagrinėja klinikinė farmakologija. Farmakologijos sritis, tirianti organizmo reakciją į vaistų poveikį, vadinama farmakodinamika, farmakologijos sritis, tirianti pavartoto vaisto kiekybinius ir kokybinius pokyčius organizme, – farmakokinetika. Farmakologija susijusi su farmacija, farmakogenetika, toksikologija.
Pasaulyje
Ilgą laiką vaistinių medžiagų veikimas buvo aiškinamas empiriškai. Senovės Babilono (Mesopotamijos) rašytiniuose šaltiniuose apie 2600 pr. Kr. minimi dvasininkai, gydantys molio tabletėmis. Senovės Kinijoje Šen Nungas apie 2000 pr. Kr. aprašė 365 vaistinius augalus, pats išbandė jų veikimą. Egipto rašytiniai šaltiniai mini Papyrus Ebers (apie 1500 pr. Kr.), kur aprašyta daugiau kaip 800 receptų iš 700 vaistinių medžiagų. Apie 300 pr. Kr. Teofrastas (Graikija) aprašė daugelio augalų gydomąsias savybes, Romos imperatorius Mitridatas VI (100 pr. Kr.) tyrė nuodus ir priešnuodžius. Farmakologijos pradininku laikomas Dioskūridas (1 a.), kurio veikalais gydytojai rėmėsi iki 16 amžiaus. Senovės Romos gydytojas Galenas (129–201) aprašė vaistų gamybos principus, jo vardu iki šiol vadinamos tinktūros, ištraukos, ekstraktai ir kita (galeniniai preparatai). Persų gydytojo Avicenos pasiūlyti gydymo metodai Rytuose taikomi iki šiol. F. W. A. Sertürneris (Vokietija) 1804 atrado alkaloidus (morfiną). P. J. Pelletier ir J. B. Caventoras (Prancūzija) 1817 išskyrė emetiną, 1818 – strichniną, 1820 – chininą. Daug reikšmės farmakologijos plėtotei turėjo 1846 W. T. Mortono (Jungtinės Amerikos Valstijos) eterio pritaikymas narkozei, 1867 J. Listerio (Didžioji Britanija) fenolio panaudojimas dezinfekcijai, 1879 W. Murrelio (Didžioji Britanija) pasiūlymas naudoti nitrogliceriną krūtinės anginai gydyti, L. Pasteuro (Prancūzija) 1885 pradėti antimikrobiniai tyrimai. 1890 E. von Behringas (Vokietija) sukūrė difterijos antitoksinį serumą. 1898 F. Hoffmanas (Jungtinės Amerikos Valstijos) susintetino acetilsalicilo rūgštį skausmui, karščiavimui ir uždegimui slopinti. 20 a. pradžioje atrasti sulfanilamidai, pirmieji antihistaminiai vaistai, heparinas, chinidinas, insulinas. P. Ehrlichas ir S. Hata (Vokietija) 1910 sifiliui gydyti susintetino salvarsaną. 1928 A. Flemingas (Didžioji Britanija) atrado pirmąjį antibiotiką peniciliną, kurį 1940 išgrynino ir pritaikė gydymui H. W. Florey ir E. B. Chainas (Didžioji Britanija). 20 a. viduryje–21 a. pradžioje atrasta ir įdiegta daug naujų vaistų (antikoaguliantų, hormonų preparatų, psichotropinių, antivirusinių, citostatinių vaistų, antibiotikų ir kita), kuriais sėkmingai gydoma daugelis anksčiau nepagydomų ligų.
Lietuvoje
Farmakologijos problemos nagrinėjamos nuo 18 a. pabaigos Vilniaus universitete (J. E. Gilibert’as, J. Langmajeris, A. Sniadeckis, A. Velkas, F. Špicnagelis). 1809 jame įkurta Farmakologijos ir farmacijos katedra, kuriai iki Vilniaus universiteto uždarymo (1831) vadovavo J. F. Volfgangas; atkurta 1922, vedėjai: C. Tračevskis, J. Kairiūkštis, H. Polukordas, J. Ramanauskas. Lietuvos universitete (1930–46 Vytauto Didžiojo universitetas, 1946–50 Kauno universitetas) Farmakologijos katedra įkurta 1922, vedėjai: P. Raudonikis, B. Šiaulis, V. Kairiūkštis. Vėliau darbai buvo tęsiami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (1989–98 Kauno medicinos akademija, 1998–2010 Kauno medicinos universitetas) Farmakologijos katedroje, vedėjai: A. Tumas, A. Mickis, R. Basevičius, A. Milašius. Eksperimentinės ir klinikinės farmakologijos pradininkas J. Kairiūkštis sukūrė neobenzinolį, nuo 1952 keletą metų vartotą bronchinei astmai gydyti. Kauno medicinos universitete Farmakologijos katedroje 1957 A. Mickio iniciatyva įkurta Elektroencefalografijos laboratorija (joje tiriamas vaistų poveikis žmogaus organizmui), Vilniaus universiteto Farmakologijos katedroje 1960 H. Polukordo iniciatyva – Vaistų sintezės ir tyrimo laboratorija. Nuo 1963 Lietuvoje veikia Farmakologų mokslinė draugija. 1990 P. Gaidelio iniciatyva įkurtas Farmakologijos komitetas, 1995 reorganizuotas į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą.
737