fársas (pranc. farce), nedidelės apimties komiška pjesė arba vaidinimas. Paprastai būna nesudėtingo, anekdotiško arba satyrinio turinio. Farsui būdinga situacijų komizmas, pantomimos elementai, storžieviški pokštai, karikatūriški sugretinimai, dinamiškas veiksmas. Farso bruožų buvo antikinėse komedijose (ypač Aristofano). Susiformavo viduramžiais iš intermedijų, rodomų spektaklių intarpuose (garsus prancūzų anoniminis Farsas apie Pjerą Patleną / Farce de Maistre Pierre Pathelin apie 1465). Farsas ypač paplito 15–16 a. Vakarų Europos šalyse; turėjo įtakos commedia dell’arte susiformavimui. Pažymėtina vokiečių rašytojo H. Sachso kūryba, kuri darė poveikį daugeliui dramaturgų (Lope de Vegai, W. Shakespeare’ui, Molière’ui, C. Goldoni, C. Gozzi ir kitiems). Lietuvoje farsai buvo statomi 16–17 a. jėzuitų kolegijų mokykliniuose teatruose. Farsas plačiai naudojamas mėgėjų, Vilkolakio teatro, 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje – įvairių teatrų (pvz., Keistuolių teatro) spektakliuose. Farso elementų yra daugelyje komedijų (Keturakio, Žemaitės, P. Vaičiūno, A. Griciaus, K. Sajos, J. Erlicko ir kitų).
778