Fáunas (Faunus), romėnų mitologijoje – laukų, kalnų ir miškų dievas, piemenų, ganyklų ir gyvulių globėjas. Faunas buvo vaizduojamas kaip nedidelio ūgio jaunuolis ožio kojomis, su barzda ir lapų vainiku ant galvos, su gausybės ragu ar lazda rankose bei kailiu, permestu per pečius. Mėgo miškuose gąsdinti žmones, siųsdavo jiems ligas, suvedžiodavo moteris. Fauno garbei gruodžio mėnesį buvo švenčiamos Faunalijos, vasario 15 – Luperkalijos (jų metu paaukojus šunį ir ožį nuo kaimenių simboliškai būdavo atstumiami vilkai – šventė siejosi su anksčiau gyvavusiu vilko (lotyniškai lupus) kultu, kuris ilgainiui sutapo su Fauno kultu. Graikų mitologijoje Fauną atitinka Panas.
1825