Faustas Latėnas

Faustas Latėnas

Faustas Latėnas

Latnas Faustas 1956 05 16Dusetos 2020 11 03Vilnius, lietuvių kompozitorius, diplomatas. A. Latėno brolis. 1980 baigė Lietuvos konservatoriją (E. Balsio klasę). 1979–89 Vilniaus teatro Lėlė Muzikinės dalies vedėjas, 1989–91 direktorius. 1991–95 Vilniaus mažojo teatro Muzikinės dalies vedėjas, 1995–96 meno vadovas, 2000–04 vienas vadovų. 1996–97 Lietuvos akademinio dramos teatro direktorius, 1999–2000 Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius. 1996 ir 2005–06 kultūros viceministras, 1997–99 valstybės konsultantas kultūros klausimais, 2006–08 ministro pirmininko patarėjas. 2012 Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje kultūros atašė.

Muzika teatrui ir kinui

Kūrybos pagrindinė sritis – muzika teatro spektakliams (daugiau kaip 200), tarp jų – režisieriaus E. Nekrošiaus Kvadratas (1980, pagal V. Jelisejevos apysaką O buvo taip), Ilga kaip šimtmečiai diena (1983, pagal Č. Aitmatovą), A. Čechovo Dėdė Vania (1986), W. Shakespeare’o Hamletas (1997), Makbetas (1999), Otelas (2001), J. W. Goethe’s Faustas (2006), A. Puškino Borisas Godunovas (2015), režisieriaus R. Tumino Nusišypsok mums, Viešpatie (1994, pagal G. Kanovičių, už muziką Kristoforas 1995), Vaidiname... Šilerį! (2000, pagal F. Schillerį; Rusijos teatro premija Žuvėdra), A. Čechovo Trys seserys (2005), T. Bernhardo Minetis (2015), Sofoklio Oidipas karalius (2016).

Sukūrė muziką vaidybiniams (daugiausiai režisieriaus R. Banionio – Mano mažytė žmona 1984, Neatmenu tavo veido 1988, Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio 1990, Džiazas 1992, Purpurinis rūkas 2019), dokumentiniams (Nojaus arka 1988, režisierius R. Šilinis, Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį 1990, režisierius A. Matelis, Iliuzijos 1993, Dulkių duona 1994, Už slenksčio 1995, pastarųjų 3 režisieriai K. Matuzevičius, D. V. Matuzevičienė), televizijos (Mesjė! 1986, režisierius M. Jevdokimovas, Dviese sūpuoklėse 1994, režisierius B. Morkevičius, Mergaitė su degtukais 1995, režisierė Neringa Čereškevičienė) ir animaciniams (Metamorfozės 1996, su Audriumi Balsiu, režisierė J. Leikaitė, Bičių piemuo 1999, režisierė Ieva Bunokaitė) filmams.

Kūriniai

Sukūrė oratoriją Rauda‑atminimas (1984), kūrinių orkestrui, tarp jų – simfoninis paveikslas Nerimas (1979–80), Lietuvos Jeruzalė (Žydiškas kadrilis) trimitui ir kameriniam orkestrui (1997), kamerinių instrumentinių kūrinių, tarp jų – sonatos fleitai ir fortepijonui (1977), violončelei ir fortepijonui (1978), smuikui ir fortepijonui (1983), rondo sonata altiniam saksofonui ir fortepijonui (1988), styginių kvartetai nr. 1 (1983), nr. 2 Šviesiam atminimui... (1986), Ašarų samba smuikui ir fortepijonui (1985), kūrinių fortepijonui, tarp jų – 6 preliudai (1976–79, V tarptautinio W. Lutosławskio kompozitorių konkurso Švedijoje garbės diplomas, 1994), 47 mikrožaidimai ir tribalsė fuga (1980–81), kūrinių chorui (Agnus Dei mišriam chorui ir vargonams, 1991), balsui, tarp jų – vokalinis ciklas Iš Helen Blinkevičienės rankraščių ir Prano Blinkevičiaus poezijos sąsiuvinių tenorui ir kameriniam ansambliui (1980, J. Erlicko žodžiai), kamerinę kantatą Viršum mirties bangos deklamuotojui, smuikui, violončelei, fortepijonui, varpams ir fonogramai (1985), Išsiskirdamas švelniai ištark: Atleisk sopranui, 2 fortepijonams ir saksofonui (1997), muzikinių audiodokumentinių dramų (Albinosas II 1988, Tarptautinio elektroninės muzikos festivalio Italijoje premija už dramaturgiją, 1991).

Apdovanojimai

Lietuvos teatro sąjungos premijos (1989, 1990; už muziką 1987–88 ir 1989–90 sezonų dramos spektakliams), Tarptautinio elektroninės muzikos festivalio Italijoje premija už dramaturgiją (1991), V tarptautinio W. Lutosławskio kompozitorių konkurso Švedijoje garbės diplomas (1994), Kristoforas (1995), K. Stanislavskio premija už muziką E. Nekrošiaus, R. Tumino, O. Tabakovo režisuotiems spektakliams (2011, Rusija), Lietuvos nacionalinė premija (2013).

L: D. Šabasevičienė, R. Vasinauskaitė Muzika kaip teatras: Kompozitorius Faustas Latėnas Vilnius 2015.

646