fãzė (gr. phasis – pasirodymas, patvirtinimas), Saulės apšviesto dangaus kūno šono dalis, matoma iš Žemės. Nusakoma kūno regimojo skritulio šviesios dalies pločio ir viso skritulio skersmens santykiu. Priklauso nuo kampo tarp Saulės, kūno ir Žemės. Mėnulio fazė kinta nuo 0 (jaunatis) iki 1 (pilnatis), vidinių planetų (Merkurijaus ir Veneros) t. p. nuo 0 (apatinėje jungtyje) iki 1 (viršutinėje jungtyje). Išorinių planetų ir jų palydovų fazės gali kisti nuo tam tikros mažiausios reikšmės (kvadratūroje) iki 1 (jungtyje ir opozicijoje). Marso fazė ne mažesnė už 0,87, tolimesnių planetų visą laiką artima 1. Planetų, kai jos būna įvairios fazės, spindesio matavimai atskleidžia kai kurias jų paviršiaus ir atmosferos savybes. Fazės padeda nusakyti Saulės ir Mėnulio užtemimų eigą.
906