fechtãvimas (vok. Fechten), sporto šaka, kurios pagrindas yra dvikova šaltaisiais ginklais, reglamentuojama varžybų taisyklių. Fechtavimosi varžybos t. p. yra viena šiuolaikinės penkiakovės rungčių.
Taisyklės
Asmeninėse ir komandinėse varžybose vyrai ir moterys kovoja rapyromis, špagomis ir kardais. Fechtavimo špaga yra ir viena šiuolaikinės penkiakovės rungčių. Fechtuojantis rapyra įskaitomas dūris (daugiau kaip 500 g jėga), jei buvo kliudytas varžovo liemuo (iš nugaros pusės tik aukščiau juosmens). Tai fiksuoja rapyros gale įtaisytas mygtukas, kuris sujungia elektros grandinę ir įjungia fiksavimo aparatūrą ir lempas. Fechtuojantis špaga įskaitomas dūris (daugiau kaip 750 g jėga) į bet kurią kūno dalį. Fechtuojantis kardu įskaitomas dūris ir kirtis į bet kurią kūno dalį virš juosmens. Per dvikovą fechtuotoją nuo sužeidimų saugo standaus metalinio tinklo kaukė, odinės pirštinės, stipraus balto audinio apranga (liemenė su įaustais metaliniais siūlais). Kovojama ant metalinio 14 m ilgio ir 1,8 m pločio vientiso ar tinklinio metalinio takelio. Laimi sportininkas, pirmasis tiksliais dūriais ar kirčiais (dažniausiai iki 5 ar 10) per nustatytą grynąjį laiką (3 ar 6 min) kliudęs priešininką.
fechtavimas špaga. Lauros Asadauskaitės (Lietuva; dešinėje) ir Zsófijos Földházi (Vengrija) dvikova šiuolaikinės penkiakovės fechtavimo varžybose (2016 Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės)
Istorija
Fechtavimas kaip sporto šaka susiformavo 18 a. viduryje Prancūzijoje. 1913 įkurta Tarptautinė fechtavimo federacija (Fédération Internationale d’Escrime, FIE; 2021 vienijo 157 šalių fechtavimo federacijas). 1914 Paryžiuje Nacionalinių olimpinių komitetų tarptautinis kongresas patvirtino FIE varžybų taisykles. Fechtavimo oficiali kalba yra prancūzų.
Fechtavimas įtrauktas į visų olimpiadų (nuo 1896 Atėnuose) programą. Pirmojoje olimpiadoje vyrai kovojo rapyromis (aukso medalį iškovojo prancūzas Eugèneʼas Henris Gravelotteʼas) ir kardais (laimėjo graikas Ioannis Georgiadis), buvo atskira rungtis profesionalams (fechtavimosi rapyra čempionu tapo graikas Leonidas Pyrgos). 1904 olimpiadoje vyrai kovojo ir lazdomis (čempionas Alberstonas van Zo Postas; Jungtinės Amerikos Valstijos), vyko rapyrininkų komandinės varžybos, nuo 1908 rengiamos komandinės varžybos špaga ir kardu. Nuo 1924 olimpiadose dalyvauja ir moterys (pirmoji nugalėtoja – danė Ellen Osiier; fechtavosi rapyra). Nuo 1921 rengiami pasaulio ir Europos čempionatai. Šiuolaikinio fechtavimo technikos ir racionalios taktikos pagrindus sukūrė ir praktikoje įtvirtino Christianas d’Oriola (rapyra; Prancūzija), E. Mangiarotti (špaga; Italija), Gyözö Kulcsáras (špaga), Aladáras Gerevichius, Pálas Kovácsas, Rudolfas Kárpáti (kardas; visi Vengrija). Geriausių rezultatų pasiekė Prancūzijos, Italijos, Vengrijos, Lenkijos, Rusijos (anksčiau SSRS; G. Gorochova), Vokietijos fechtuotojai.
fechtavimas rapyra
Lietuvoje
Lietuvoje 1924 fechtavimas buvo įtrauktas į karių fizinio parengimo programą. 1926 J. Jungmaisteris išleido knygą Fechtavimas espadronais. Karo mokykloje buvo rengiami dvikovininkai kardais (vadinami espadronais), tai buvo viena iš karinės penkiakovės rungčių. Nuo 1937 Kūno kultūros rūmuose J. Vabalas (Belgijos fechtavimo kardu čempionas) karininkams dėstė fechtavimą.
Iki II pasaulinio karo fechtavosi tik karininkai ir studentų korporacijų nariai. 1946 Č. Stakionis (fechtavimo mokėsi Maskvoje) subūrė pirmąsias fechtavimo sekcijas. 1947 Kūno kultūros institute fechtavimas tapo privaloma disciplina. 1947 Kaune surengtos oficialios varžybos, kuriose dalyvavo 17 fechtuotojų, pirmąją vietą užėmė D. Lupeikaitė (rapyra), Č. Stakionis (rapyra), V. Cmugovas (kardas). 1949 įvyko respublikinės fechtavimo pirmenybės, čempionais tapo L. Tatarenko (rapyra), Ipolitas Kalašaitis (špaga), Vytautas Antanas Macijauskas (kardas ir karabinas su elastiniu durtuvu; šią rungtį SSRS buvo bandoma įdiegti ir tarptautiniu mastu, bet dėl dažnų traumų ji liko tik karyboje). 1950 Vilniuje įkurta Lietuvos fechtavimo sekcija. 1950 Kaune įvyko SSRS fechtavimo pirmenybės. 1951 įvyko pirmasis Lietuvos fechtavimo jaunių čempionatas, 1956 Vilniuje – Lietuvos spartakiada, 1958 – Lietuvos taurės varžybos. 1959 įsteigta Lietuvos fechtavimo federacija, 1992 priimta į FIE.
Daugkartiniai Lietuvos čempionai buvo V. Aleknavičius, V. Kalmanas, L. Kogutienė, V. Macijauskas, Algimantas Vincentas Pajaujis, V. Petrauskas, Juozas Subačius, J. Udras ir kiti. SSRS čempionais tapo V. Aleknavičius (1951, jaunių), G. Vaitkūnas (1953, jaunių), V. Abeltinis (1954, jaunių), J. Udras (1953–55). 1953 SSRS fechtavimo pirmenybėse Lietuvos špagininkų komanda (J. Udras, V. Macijauskas, I. Kalašaitis) tapo čempione. Olimpinėse žaidynėse dalyvavo J. Udras (1952, 1956).
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pasaulio fechtavimo pirmenybėse dalyvavo Rasa Ažukienė (1993–94), A. Intaitė (1993) ir Dalius Strazdas (1994). 1991 Pasaulio lietuvių žaidynėse nugalėjo Rasa Ažukienė (rapyra) ir D. Barkauskas (špaga). 1997 Rasa Ažukienė dar tapo Skandinavijos šalių atvirojo čempionato ir Baltijos šalių sporto žaidynių čempione bei Europos čempionato vicečempione. Pasaulio jaunimo taurės 2005 dviejuose etapuose bei 2007 ir 2008 viename etape Agnė Ažukaitė užėmė 3 vietą.
Kasmetinio Šiaurės šalių fechtavimo čempionato jaunimo amžiaus grupėje 3 vietą 2000 užėmė I. Rimgailaitė, 2019 – Anastasija Pylinova ir Liepa Zaronskytė (U15), 2021 Karina Prokopovič tapo čempione (U17, špaga). Komandinėse merginų varžybose (U20, špaga) bronzos medalius pelnė: 2019 – Ema Jaruševičiūtė, Aistė Seniutaitė, Patricija Ščetko ir Ivona Stavickaja, 2021 – Lurdė Grabovskytė, Elzbieta Adomaitytė, Aušrinė Šimkutė ir Anastasija Pylinova. Suaugusiųjų grupėje vicečempionėmis tapo 2021 Giedrė Razgutė (kardas), 2024 Paulina Bajorūnaitė-Stauskė (špaga). Viktė Ažukaitė, Olivija Mašalo ir Paulina Bajorūnaitė-Stauskė moterų komadinėse varžybose špaga 2023 t. p. iškovojo sidabro medalius. Veteranų amžiaus grupėje 2011 Rasa Ažukienė iškovojo sidabro, Rasa Rimgailienė – bronzos medalius (špaga).
Rasa Rimgailienė 2008 pasaulio veteranų čempionate iškovojo 1 vietą. 2018 Asta Igarienė tapo kasmetinio turnyro Warszawska Syrenka čempione.
Tarptautinės kategorijos teisėjo vardas suteiktas J. Udrui (1960), V. Kalmantui ir A. Pajaujui (1980; visi teisėjavo 1980 Maskvos olimpinėse žaidynėse), Mindaugui Palčinskui (2009).
2003 Lietuvoje fechtavimą kultivavo apie 100 sportininkų, dirbo 5 treneriai, 2021 fechtavimą kultivavo 203 sportininkai. 2024 fechtavimo klubai veikė Vilniuje (4), Kaune, Klaipėdoje (po 2), Šiauliuose (1).
601