federalistai

federalstai, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politinė partija, veikusi 1787–1816. Susidarė JAV konstitucijos ratifikavimo laikotarpiu. Vadovas – A. Hamiltonas. Federalistai buvo stiprios federacinės vyriausybės ir riboto valstijų suvereniteto šalininkai. Valdė iki 1801 (prezidentai G. Washingtonas, J. Q. Adamsas). Siekė konsoliduoti jauną amerikiečių naciją, vykdė gana savarankišką, nors ir orientuotą į Didžiąją Britaniją, užsienio politiką. Atstovavo pirmiausia šiaurės rytų valstijų (ypač Naujosios Anglijos) pasiturintiesiems sluoksniams, rūpinosi pramonės bei prekybos plėtra, siekė sukurti stiprią finansinę sistemą (1791 įsteigė centrinį banką). 1798 įstatymais apribojo demokratines laisves. Nuo 1801 priešinosi Demokratų respublikonų partijai atstovaujančių prezidentų T. Jeffersono ir J. Madisono politikai, ypač 1812–14 karui su Didžiąja Britanija (net kūrė šiaurės rytų valstijų atsiskyrimo nuo JAV planus). Po šio karo prarado įtaką ir netrukus iširo.