federãtai (lot. foederatus – sąjunginis), naujakuriai, apsigyvenę Romos imperijos pakraščiuose. Dažniausiai federatais tapdavo gretimos barbarų gentys, kurias nuo 2 a. pr. Kr. pabaigos Romos imperatoriai pradėjo kviesti į karo tarnybą. Už suteiktą žemę imperijos pasienyje ir piniginį atlyginimą federatai gindavo valstybės sieną. Federatų reikšmė padidėjo 4–5 a. padažnėjus barbarų įsiveržimams į Romos imperiją.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |