Federico Fellini

Fellini Federico (Federikas Felnis) 1920 01 20Rimini 1993 10 31Roma, italų kino režisierius, scenaristas. Dirbo žurnalistu, piešė komiksus, rašė satyrines miniatiūras, radijo pjeses. Buvo režisierių neorealistų R. Rossellini (Roma – atviras miestas 1945, filmo Meilė novelė Stebuklas 1948, joje ir vaidino), P. Germi filmų asistentas, scenaristas.

Ankstyvuosiuose filmuose (Baltasis šeichas / Lo sceicco bianco 1952, Mamytės sūneliai / I vitelloni 1953, Venecijos kino festivalio prizas) ryšku neorealizmo įtaka. Vėliau išplėtojo savitą režisūros stilių (laikomas autorinio kino kūrėju), kuriam būdinga autobiografiniai motyvai, fantazija, satyros ir lyrizmo derinys, simbolinis apibendrinimas, emocionalumas. Tarptautinį pripažinimą pelnė filmais Kelias (La strada 1954, Venecijos kino festivalio prizas) ir Kabirijos naktys (Le notti di Cabiria 1957; abiejuose pagrindinius vaidmenis atliko F. Fellini žmona aktorė G. Masina), kuriuose keliami doros klausimai, vaizduojamas dramatiškas iliuzijų ir realybės susidūrimas. 1960 sukūrė prieštaringai vertintą filmą Saldus gyvenimas (La dolce vita, Kanų kino festivalio prizas), kuriame sujungė skirtingų socialinių sluoksnių gyvenimo fragmentus ir sukūrė išsamų visuomenės paveikslą, išjuokė žmonių dorovės degradaciją.

Federico Fellini

F. Fellini. Filmo Kelias kadras (1954, Dželsomina – G. Masina, Dzampanas – A. Quinnas)

Daugelyje filmų (Klounai / I clowns 1970, Džindžer ir Fredas / Ginger e Fred 1985, Interviu / Intervista 1987, Kanų festivalio prizas; vaidino šiame filme) vyrauja kūrybos tema, reiškiamas tikėjimas meno galia suvaldyti chaosą (Orkestro repeticija / Prova d’orchestra 1978); jiems būdinga nostalgiška, lyriška nuotaika, autobiografiniai motyvai. Šios tematikos asmeniškiausias ir stilistiškai originaliausias filmas – 8 ½ (Otto e mezzo 1963). Jame vadinamąja sąmonės srauto technika vaizduojamas kūrybos procesas, atskleidžiamas menininko vidinis pasaulis, parodoma, kokie prieštaravimai, fantazijos, netikėti impulsai lemia kūrinio atsiradimą. Rafinuotos estetikos filme Džuljeta ir dvasios (Giulietta degli spiriti 1965) sapnais, atsiminimais gilinamasi į moters vidinį pasaulį. Fantazijos transformuoti vaikystės atsiminimai vyrauja filme Amarkordas (Amarcord 1973). Sukūrė feministinę satyrą Moterų miestas (La città delle donne 1980), filmą parabolę apie pasaulio pabaigą Ir laivas plaukia (E la nave va 1983), Mėnulio balsas (La voce della luna 1990, pagal E. Kavazzoni). Parašė daugelio savo filmų scenarijus. Kūryba darė didelę įtaką pasaulinei kino raidai.

Išleista F. Fellini piešinių albumų (Intymus žodynas: Žodžiai ir piešiniai / Dizionario intimo per parole e immagini 2019, lietuvių kalba pavadinimu Intymus žodynas 2020), atsiminimų.

Venecijos kino festivalio prizas už visą kūrybą (1985). Europos kino akademijos apdovanojimas už visą kūrybą (1989). Imperatoriškoji premija (1990). Garbės Oskaras (1993).

L: Ch. Chandler Aš, Fellini Vilnius 2009.

1993