fèldšpatai (vok. Feldspat – lauko špatas), laũko špãtai, pùtnagai, aliumosilikatai, sudarantys atskirą karkasinių silikatų poklasį. Tai labiausiai paplitę uolienas sudarantys mineralai (sudaro apie 50 % Žemės plutos masės). Feldšpatai yra izomorfiniai kalio, natrio, kalcio ir bario aliumosilikatų mišiniai. Labiausiai paplitę kalcio‑natrio feldšpatai – plagioklazai (albitas, oligoklazas, andezinas, labradoras, anortitas), kalio‑natrio feldšpatai (ortoklazas, mikroklinas, sanidinas). Kalio‑bario feldšpatai (gialofanai) reti. Feldšpatai kristalizuojasi monoklininėje ir triklininėje singonijose (visų feldšpatų vidinė gardelės struktūra labai panaši). Dažniausiai sudaro ištisą įvairaus dydžio kristalų masę, kartais uolienose būna išsibarstę tarp kitų mineralų, kavernose aptinkamos feldšpatų drūzos. Dažniausiai balti, pilki, rausvi. Kietumas 6–6,5. Tankis 2600–2700 kg/m3. Dviem kryptimis tobulai skalūs (skalumo plokštumų kampas apie 90°). Feldšpatai kristalizuojasi iš magmos įvairiose jos diferenciacijos stadijose (apie 60 % visų feldšpatų), t. p. susidaro metamorfinių procesų metu. Naudojami statybai, apdailai, keramikos, stiklo, cemento pramonėje, kai kurios atmainos (mėnulio akmuo, saulės akmuo, labradoras) – juvelyrikoje.
2961