Bortkẽvičienė Felicija, Povickáitė 1873 09 01Linkaučiai (Krekenavos vlsč.) 1945 10 21Kaunas (palaidota Troškūnuose), lietuvių visuomenės veikėja, politikė.
Išsilavinimas ir veikla iki I pasaulinio karo pabaigos
Už atsisakymą dalyvauti stačiatikių pamaldose 1889 pašalinta iš Kauno mergaičių gimnazijos, 1890 baigė Vilniaus gimnaziją. Varšuvoje mokėsi slaptuose Zuzannos Morawskos aukštuosiuose moterų kursuose, kursus susekus ir uždarius grįžo į Lietuvą, su tėvais gyveno Ukmergėje. 1899 su vyru Jonu Bortkevičiumi persikėlė į Vilnių, įsitraukė į lietuvių visuomeninę ir kultūrinę veiklą. Viena pirmųjų Dvylikos Vilniaus apaštalų draugijos narių moterų, rūpinosi nelegalių Varpo, Ūkininko, Naujienų gabenimu ir platinimu, kovojo dėl lietuvių kalbos teisių viešajame gyvenime. Viena Lietuvių demokratų partijos kūrėjų (1902). 1903–06 (su P. Višinskiu) ir 1906–40 moksleivių šalpos draugijos Žiburėlis pirmininkė. 1904–14 organizavo Kankinių kasos veiklą, buvo draugijos administratorė ir iždininkė. Atgavus lietuvių spaudą buvo viena pagrindinių laikraščių Lietuvos ūkininkas, Lietuvos žinios leidėjų. 1905–07 Lietuvos moterų susivienijimo, 1905–14 Lietuvių mokytojų sąjungos valdybos narė. Už tautinę veiklą Rusijos valdžios kelis kartus suimta ir trumpai kalinta.
Felicija Bortkevičienė (apie 1935–37, Maironio lietuvių literatūros muziejus)
Didžiojo Vilniaus seimo (1905) organizacinio komiteto narė, Seimo delegatė. Viena Lietuvos valstiečių sąjungos organizatorių (1905), steigė partijos skyrius provincijoje, palaikė ryšį tarp jų ir centrinės organizacijos, nuo 1919 partijos centro komiteto narė.
Per I pasaulinį karą gyveno Rusijoje, lankė lietuvius pabėgėlius, įsitraukė į jų veiklą. Organizavo paramą į Sibirą ištremtiems Mažosios Lietuvos lietuviams (Globa). 1917 05–06 Rusijos lietuvių seimo Petrograde viena organizatorių. 1917 Lietuvių socialistų liaudininkų partijos, šiai skilus – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos veikėja. 1917 10 dalyvavo Stokholmo lietuvių konferencijoje.
Nepriklausomoje Lietuvoje
1918 pavasarį grįžo į Vilnių, įsitraukė į lietuvių politinę veiklą, dirbo Lietuvos Tarybos raštinėje. 1918 12 ministras pirmininkas M. Sleževičius siūlė F. Bortkevičienę į maitinimo ir viešųjų darbų ministro postą (Lietuvos Taryba nesutiko). Lietuvos valdžios įstaigoms pasitraukus į Kauną liko Vilniuje. 1919 02 čia bolševikų valdžios suimta, įkalinta, vėliau išgabenta į Smolensko kalėjimą, vasarą iškeista į Lietuvoje suimtus komunistus.
Socialistai liaudininkai demokratai – Steigiamojo Seimo deputatai; sėdi iš kairės: Jonas Staugaitis, M. Sleževičius, F. Bortkevičienė, K. Grinius, stovi iš kairės: L. Natkevičius, J. Vileišis, Kazys Bieliūnas, K. Žukas. (1921, Kaunas; A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus Anykščiuose)
Nuo 1919 07 gyveno Kaune. 1920 su kitais įkūrė knygų ir laikraščių leidimo bendrovę Varpas, iki 1940 jos direktorė. Nuo 1919 aktyvi Lietuvių moterų globos draugijos narė. 1920 05 Marijampolės apygardoje išrinkta į Steigiamąjį Seimą, mandato atsisakė dėl pradėtų spaudos darbų. 1921 01 tapo Steigiamojo Seimo nare (pakeitė žuvusį Juozą Lukoševičių), priklausė Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijai. 1922–35 Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos veikėja, centro komiteto narė, iždininkė. 1926 Seime iškelta kandidate į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Po 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmo gelbėjo ir gynė į autoritarinio režimo nemalonę patekusius politikus. 1922–36 dienraščio Lietuvos žinios redaktorė, nevengė kritikuoti valdžią, dėl to ne kartą duota į teismą, net kalinta, stabdytas laikraščio leidimas. 1927 susprogdintas Varpo bendrovės (Lietuvos žinių) spaustuvės pastatas (F. Bortkevičienės pastangomis netrukus atstatytas).
Per nacių Vokietijos okupaciją (1941–44) padėjo gestapo suimtiesiems, t. p. iš Vilijampolės geto išgelbėtiems žydų tautybės vaikams. Po 1944 stengėsi padėti žmonėms išvengti sovietinės okupacinės valdžios represijų.
Apdovanojimai
Vytauto Didžio 3 laipsnio ordinas (1938).
Atminimo įamžinimas
1940 F. Bortkevičienės pavardė įrašyta Vytauto Didžiojo karo muziejaus Knygnešių sienelėje. Nuo 2004 Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija visuomenės pasiūlytam atrinktam asmeniui ar organizacijai už reikšmingus darbus puoselėjant lietuvių kalbą, lituanistinius tyrinėjimus teikia kasmetinę Felicijos Bortkevičienės kalbos premiją. 2014 F. Bortkevičienės vardu pavadinta viena Vilniaus gatvių.
-Povickytė
3091
2271
L: J. Būtėnas Gyvenusi kitiems Kaunas 1993; L. Subačius Aplenkusi laiką. Felicija Bortkevičienė (1873–1945) Vilnius 2010.