feljetònas (pranc. feuilleton < feuille – lapas; laikraštis), trumpas publicistikos ir grožinės literatūros žanras, kuriame naudojamos įvairios komizmo priemonės. Dažniausiai skelbiamas periodinėje spaudoje. Rašomas proza. Feljetone dažniausiai gvildenama aktuali tematika, faktografija, realijos (siekiant įtaigos ar pragmatiškų tikslų) derinamos su menine išmone. Pasitelkiama vaizdingi sugretinimai, monologai, dialogai, tiesioginė kalba, imituojamas objektyvus pasakojimas ir kita. Kilmė siejama su periodinės spaudos atsiradimu ir plitimu 18 amžiuje. Feljetono pradžia laikomas 1800 Paryžiaus laikraštyje Journal des débats įdėtas J. L. Geoffroy parašytas priedas, kuriame išspausdinta smulkių skelbimų, anotacijų, komentarų, viešojo gyvenimo įvykių aprašymų. Nuo tada laikraščių specialiose skiltyse buvo publikuojama įvairios aktualijos, proginiai rašiniai apie politinius, kultūrinius, visuomeninius reiškinius. Feljetonus rašė žymūs 19–20 a. rašytojai, žurnalistai, teatro kritikai (prancūzai A. Dumas tėvas, E. Sue, É. Zola, vokiečiai L. Börne, H. Heine, lenkai B. Prusas, T. Żeleńskis, A. Słonimskis, rusai M. Saltykovas-Ščedrinas, M. Zoščenko, Ilfas ir Petrovas, amerikiečiai M. Twainas, O. Henry). Juose komiškais ir karikatūriškais vaizdais buvo pateikiami reikšmingi politiniai, kultūriniai, dorovės reiškiniai.
Feljetonas lietuvių literatūroje
Lietuvoje feljetonai buvo spausdinami jau 19 a. (Wiadomości Brukowe, Aušra, Varpas) ir 20 a. pradžioje (Ūkininko patarėjas, Lietuvos žinios, Lietuvos aidas) periodinėje spaudoje. Joje publikuotuose feljetonuose atsispindėjo neigiami moralės, tautinės ir socialinės priespaudos reiškiniai, pagal autorių idėjinę orientaciją buvo aprašomi įvairūs aktualūs įvykiai. 20 a. 3–4 dešimtmetyje parašytuose feljetonuose daugiau plėtotos buities, kultūros temos, padaugėjo kūrinių, išjuokiančių konkrečius asmenis, dažniau naudota parodija, ironija, šaržas. Sovietinės okupacijos metais įsigalėjus politinei cenzūrai feljetonai privalėjo atspindėti ir propaguoti socialistinę ideologiją. Atšilimo laikotarpiu feljetonų stilius tapo lankstesnis, paįvairėjo tematika, daugiau reikšmės teikta meniškumui. 20 a. pabaigoje pagausėjo kūrinių, užimančių tarpinę padėtį tarp publicistinio feljetono ir meninės humoristikos. Žymiausi feljetonų kūrėjai: V. Kudirka, A. Kriščiukaitis-Aišbė, K. Jasiukaitis, J. Pronskus, A. Gricius, L. Janušytė, D. Roda, Juozas Bulota, A. Pakalnis, V. A. Misevičius, V. Žilinskaitė, E. Valotka, T. Četrauskas, J. Erlickas.
778