feminstinė teològija, teologijos kryptis, iš moters pozicijų nagrinėjanti Dievo ir žmogaus santykį. Glaudžiai susijusi su feminizmu; siekia moterų lygiateisiškumo visuomenėje ir Bažnyčioje. Feministinės teologijos apraiškų yra daugelyje teologijos disciplinų, ypač išplėtota feministinė egzegezė. Pradėjo formuotis 20 a. protestantiškose Bažnyčiose, kai kurių teologų laikoma išlaisvinimo teologijos šaka. Yra radikalioji ir nuosaikioji feministinės teologijos kryptys. Radikalioji feministinė teologija teigia, kad remiantis patriarchalizmu ir antropocentrizmu apie krikščionybę ir Bažnyčią kalbama iš vyrų pozicijų, todėl kelia klausimą, ar Dievas yra vyras, vietoj vyriškų Dievo įvaizdžių siūlo vartoti motinišką arba moterišką simboliką, nagrinėja moters įvaizdžius Biblijoje, pabrėžia, kad deivė buvo senovės judėjų ir krikščionių religijose ir kviečia grąžinti moteriškąjį pradą į religiją. Nuosaikioji feministinė teologija siekia atskleisti bet kokias moterų diskriminacijos apraiškas kaip prieštaraujančias Dievo valiai, lygybei ir bendradarbiavimui, būdingam Jėzaus Kristaus mokinių brolystei bei seseriškumui, todėl išplėtojo mokymą, kad Jėzaus Kristaus dieviškoji tapatybė gali būti traktuojama neandrocentriškai; pabrėžia, kad moterys (pranašės ir mokinės) vadovavo ankstyvosios krikščionybės religinėms bendruomenėms, buvo mistikės, vėliau – mokslininkės ir visuomeninio gyvenimo organizatorės. Feministinės teologijos apraiškų yra ir Katalikų Bažnyčioje.
L: E. A. Johnson She Who Is. The Mystery of God in Feminist Theological Discourse New York 1993; E. S. Fiorenza In Memory of Her New York 1995.
663