fenològiniai stebjimai, kasmet periodiškai pasikartojančių gyvosios ir negyvosios gamtos sezoninių reiškinių stebėjimas, jų pasireiškimo pradžios ir trukmės registravimas. Pasirenkami aiškiai pasireiškiantys, paprastai vizualiai lengvai ir tiksliai pastebimi sezoninių reiškinių požymiai (augalų raidos fazės, migruojančiųjų paukščių parskridimas ir išskridimas, šanos žemės paviršiuje, drugių pasirodymas, upių ir ežerų užšalimas ir kita) ir užrašomos jų pasireiškimo datos konkrečioje geografinėje vietoje.
fenologiniai stebėjimai
Stebima pagal tam tikras programas ir metodiką. Programos sudaromos atsižvelgiant į duomenų panaudojimo tikslą. Ilgiausiai trunkantys fenologiniai stebėjimai yra atliekami Japonijoje, kur nuo 812 metų registruojama japoniškosios vyšnios žydėjimo pradžios data. Remiantis šiais stebėjimais buvo sukurta metodika, leidžianti pagal augalo fenologinės fazės pasireiškimo datą įvertinti oro temperatūros pokyčius iki mūsų dienų. Jau nuo 15 a. Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Vokietijos Reino krašte buvo fiksuojamos sezoninės vynmedžių vystymosi fazės. Fenologiniai stebėjimai vykdomi vizualiai, o augalų vystymosi fenologinėms fazėms nustatyti gali būti naudojami dronai, vaizdo kameros ir dirbtiniai Žemės palydovai.
Fenologiniai stebėjimai Lietuvoje
Fenologinius reiškinius 18 a. antroje pusėje pradėjo registruoti J. E. Gilibert’as. 1898 A. Vojeikovo paskelbtame biuletenyje minimi Varnių ir Švėkšnos punktų fenologiniai stebėjimų duomenys (užrašų kopijos saugomos Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale). 1923 S. Nacevičius pradėjo sistemingai registruoti fenologinius reiškinius Dotnuvoje, rengė stebėjimus visoje Lietuvoje. Nuo 1925 iki Antrojo pasaulinio karo Žemės ūkio akademija kai kuriuos fenologinius duomenis siuntė į Londoną (čia jie buvo renkami iš visos Europos). Nuo 1959 fenologinių stebėjimų duomenis renka ir apibendrina Žemdirbystės institutas, kurio Vokės filiale įsteigta fenologinių stebėjimų archyvas ir komisija. Komisijos pirmininkai: A. Vaineikis (1960–66), L. Kulienė (1967–94), D. Lukianienė (1995–96), I. Lamsodienė (1997–99), D. Romanovskaja (nuo 2000).
Lietuvoje fenologinius stebėjimus vykdo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Lietuvos žemdirbystės institutas, kai kuriuose botanikos soduose ir kitur. Jie vykdomi pagal specialią metodiką ir planą, kuriame numatoma kokie vaismedžiai, medžiai, krūmai, žolinė augalija, vabzdžiai, paukščiai ir kiti objektai (fenoindikatoriai) bus stebimi. Vieta fenologiniams stebėjimams parenkama tokia, kad būtų patogu reguliariai stebėti plane numatytus augalus ar gyvūnus. Parenkant vietą reikia laikytis tam tikrų kriterijų: reljefas, dirvožemis, gruntinių vandenų gylis ir augalija turi būti tipiški aplinkinei vietovei; medžiams ir krūmams stebėti tinka parkas, miškas, želdiniai prie sodybų, vaismedžiams – sodybiniai sklypai, žoliniams augalams – daugiametės pievos. Augalų vystymosi fenologinių fazių stebėjimams parenkami tik sveiki, normaliai išsivystę bei derėjimo amžiaus augalai. Stebėjimams netinka augalai, augantys prie pastatų, pavėsyje, kalvų šlaituose (nuolydis didesnis kaip 3°) ar viršūnėse. Rekomenduojama stebėjimams parinkti bent po tris vienos rūšies (veislės) medžių, vaismedžių ar krūmų egzempliorius. Jie gali augti skirtingose vietose.
Augalų vystymosi fenologinėmis fazėmis vadinami išoriniai morfologiniai pakitimai per visą vegetacijos sezoną. Pavasarį, vegetacijos sezono pradžioje (iki žydėjimo) rekomenduojama stebėjimus atlikti kas antrą dieną, vėliau – du kartus per dešimtadienį. Kiekvienos fenologinės fazės pasirodymas užregistruojamas nurodant mėnesį ir dieną. Pvz., vaismedžių ir vaiskrūmių stebimos šios fenologinės vystymosi fazės: pumpurų išbrinkimas, pumpurų išsiskleidimas, pirmųjų lapų išsiskleidimas, žiedynų pasirodymas, žydėjimo pradžia, žydėjimo pabaiga, vaisių susiformavimas, pirmųjų vaisių pribrendimas (prinokimas), antrinis žydėjimas, rudeninis lapų pageltimas, lapų kritimo pradžia, lapų kritimo pabaiga. Fazė laikoma prasidėjusia, jei jos požymiai yra nors ir ant atskirų šakų.
Atliekant paukščių fenologinius stebėjimus pasirenkami labiausiai paplitę ir dažniausiai matomi paukščiai migrantai (pvz., varnėnas, baltasis gandras, vieversys, raiboji gegutė, šelmeninė kregždė), fiksuojama kada parlėkė arba pasigirdo balsas, kada išskrido. Stebint vabzdžius (pvz., dilgėlinis drugys, šaltekšninis drugys, kopūstinis baltukas, paprastasis grambuolys ir kitus) fiksuojama suaugėlių pasirodymo data.
Fenologiniams stebėjimams t. p. priskiriama augalams padarytos žalos stebėjimai. Žalą gali padaryti ligos, kenkėjai ir įvairūs meteorologiniai reiškiniai (pvz., šalna, sausra, smarkus vėjas, karščiai, šalčiai, kruša, liūtis).
1163
2728
178