fenomenològinė psichològija, psichologijos kryptis, kurios tikslas – tirti žmogaus sąmoningą patyrimą taikant fenomenologinės analizės metodą. Teigiama, kad yra nuolatinė patiriamų reiškinių (fenomenų) ir žmogaus sąmonės sąveika. Siekiama pažinti išgyventos realybės reikšmę konkretaus žmogaus gyvenimui ir kaip žmogus reiškiniams suteikia unikalią prasmę bei ištirti procesą, kaip įprasminami žmogaus sąmonėje kylantys reiškiniai. Fenomenologinės analizės metodo pagrindinės nuostatos: aprašyti reiškinius tokius, kokie jie yra ir kaip jie suvokiami, nesigilinant į subjektyvumą ar objektyvumą, materialumą ar objektyvumą; medžiagos fenomenologinei analizei ieškoti kasdieniame, konkrečiame pasaulyje, kuriame gyvename; visi reiškiniai patiriami skirtingame kontekste arba reiškiniai kiekvieną kartą patiriami unikaliame kontekste ir unikalioje atskaitos sistemoje; pažinti reiškinius tokius, kokie jie yra, išskirti tam tikrus visuotinai pripažintus dėsningumus ir susitelkti į reiškinio esmę (ši nuostata dar vadinama fenomeno redukavimu). Fenomenologinės analizės metodas taikomas atliekant psichologinius tyrimus, tiriant konkrečius psichologinius reiškinius (pavyzdžiui, depresiją, kulminacinius patyrimus, išmokimo procesus ir kita) arba asmeninio tobulėjimo, gyvenimo korekcijos ar psichoterapijos tikslais siekiant pažinti konkretaus žmogaus gyvenimą.
Fenomenologinė psichologija susiklostė 20 amžiaus 6–7 dešimtmetyje, atsiradimą lėmė fenomenologinė filosofija. Fenomenologinės psichologijos pradininkas – vokiečių filosofas E. Husserlis. Jis teigė, kad sąmonės intencionalumas (žmogaus nuolatinis sąmoningas kokio nors reiškinio vengimas arba išgyvenamo reiškinio suvokimas) reiškiasi noeminiais ir noetiniais aktais, kai noema yra tai, kas suvokiama, o noesis – kaip suvokiama arba kaip sąmonė atpažįsta suvokiamo reiškinio esmę. Kiti svarbiausi Fenomenologinės psichologijos atstovai: A. van Kaamas, A. Giorgi, E. Spinelli.
LIETUVOJE fenomenologinę psichologiją nagrinėja Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra (joje 20 amžiaus 10 dešimtmetyje buvo pradėti psichologiniai tyrimai taikant fenomenologinės analizės metodą), Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutas.
2444