Ferdinand de Saussure
de Saussure Ferdinand (Ferdinandas de Sosiras) 1857 11 26Ženeva 1913 02 22Vufflens‑le‑Château (Vaud kantonas), šveicarų kalbininkas. Dr. (1880). 1875–76 Ženevos universitete studijavo fiziką, chemiją, klasikinę filologiją, 1876–78 ir 1879–80 Leipcigo, 1878–79 Berlyno universitetuose – kalbotyrą. 1881–89, 1890–91 dirbo Praktinėje aukštojoje mokykloje Paryžiuje, 1891–1912 – Ženevos universitete; profesorius (1891). 1888–89 Paryžiuje, 1901–02 Ženevoje skaitė lietuvių kalbos kursą. Tyrinėjo indoeuropeistiką, žymiausiame veikale Senosios indoeuropiečių kalbų balsių sistemos tyrinėjimas (Mémoire sur le système primitif des voyelles dans les langues indo‑européennes 1879) atkūrė indoeuropiečių kalbų balsių sistemą. Domėjosi baltų kalbų akcentologija, 1894 suformulavo, 1896 paskelbė (straipsnis Dėl lietuvių kalbos kirčiavimo / À propos de l’accentuation lituanienne, išspausdintas žurnale Mémoires de la Société de Linguistique de Paris) kirčiavimo dėsnį, kuris vėliau pavadintas Saussure’o ir Fortunatovo dėsniu.
Ferdinand de Saussure
Pabrėžė lietuvių kalbos reikšmę lyginamajai kalbotyrai (F. de Saussure’o paskaitų pagrindu sudaryta knyga Bendrosios kalbotyros kursas / Cours de linguistique générale, išleista 1916, lietuvių kalba 2014). Pirmasis analizavo kalbą kaip struktūrą, apibrėžė kalbos sąvokas: kalbą išskyrė į kalbėjimą (prancūzų kalba la parole) – garsų tarimo procesą, ir kalbą (prancūzų kalba la langue) – viena kalba kalbančiųjų taisyklių visumą. F. de Saussure’o teiginiais rėmėsi ne viena kalbotyros ir kito mokslo kryptis, mokykla (struktūralizmas, semiotika; Kopenhagos lingvistinės mokyklos, Prahos lingvistų būrelio ir kitų mokyklų pradininkai).
P: F. de Saussure Baltistikos raštai = Travaux baltistiques /parengė D. Petit ir B. Stundžia Vilnius 2012. L: J. Culler Saussure Glasgow 1976; R. Harris Reading Saussure London 1987; D. Holdcroft Saussure: Signs, System, and Arbitrariness Cambridge 1991; A. Michel À la recherche de Ferdinand de Saussure Paris 2007.