von Saar Ferdinand (Ferdinandas fon Zãras) 1833 09 30Viena 1906 07 24Viena (nusižudė), austrų rašytojas. 1849 įstojo į armiją, buvo kadetas, 1854–59 karininkas, vėliau – humanistinių pažiūrų laisvasis rašytojas, stipriai veikiamas pesimistinių ir dekadentinių 19 a. pabaigos–20 a. pradžios nuotaikų. Domėjosi A. Schopenhauerio filosofija. Sunkiai sirgo. Debiutavo istorinių motyvų dramomis, dėmesio sulaukė kaip elegiškos poezijos kūrėjas (rinkinys Vienos elegijos / Wiener Elegien 1883 ir kita). Labiausiai išgarsėjo kaip novelistas, tiksliai perteikęs gyvenamojo laikotarpio Vienos atmosferą (rinkiniai Novelės iš Austrijos / Novellen aus Österreich 1877, Likimai / Schicksale 1889, Meilės rekviem / Requiem der Liebe 1895, Camera obscura 1901, Gyvenimo tragizmas / Tragik des Lebens 1906 ir kita). Novelėse dažniausiai pasakojamos tragiškos istorijos, bet jose nėra dramatiško dviejų herojų konflikto, veikėjai – vieniši, gyvenimo sužlugdyti, pasipriešinti nesugebantys nepritapėliai; personažų rezignacija dažniausiai nulemta prigimties ir asmeninių išgyvenimų, itin dažnas atsižadėjimo motyvas (novelės Innozenz 1866, Marianne 1873, Vae victis! 1883, Kostenico pilis / Schloss Kostenitz 1892 ir kitos). Žlugusios iliuzijos, apvilti jausmai skatina eskapizmo tendencijas, silpni novelių veikėjai atsisveikina su gyvenimu. Tragizmas derinamas su melancholiško ilgesio intonacijomis. Autobiografinė nuostata lėmė autoriaus ir pasakotojo artumą – kartais tai jaunas karininkas (novelės Leitenantas Burda / Leutnant Burda 1887, Ginevra 1890), kartais – keliaujantis ir mecenatų pilyse ilgai viešintis rašytojas (novelės Daktaras Trojanas / Doktor Trojan 1896, Laivalaikiu / Ausser Dienst 1902). Novelių visuma kartais traktuojama kaip autobiografinis ciklas. Ypatingas vaidmuo novelėse skirtas moterims, joms gali tekti išvaduotojos misija, bet dažnai suteikiami ir destruktyvūs, net demoniški bruožai. Ypač įdomios novelių veikėjų moterų ir žymių dailininkų (J.‑B. Greuze’o, J. Palmos il Vecchio, B. E. Murillo, P. P. Rubenso ir kitų) sukurtų figūrų paralelės. Kūryboje vyraujančios epochos pabaigos nuotaikos atskleidžia F. von Saarą kaip žlungančios Habsburgų imperijos vieną paskutinių rašytojų. Novelių paskelbta lietuvių kalba.
2959