Ferdinandas Ruščicas
Rùščicas Ferdinandas (lenk. Ferdynand Ruszczyc) 1870 12 10Bogdanov (Minsko sritis) 1936 10 30Bogdanov (Minsko sritis), Lietuvos tapytojas, grafikas, scenografas. 1890–91 studijavo teisę Peterburgo universitete. 1897 baigė Peterburgo dailės akademiją (mokėsi pas I. Šiškiną, A. Kuindži). nutapė 3 diplominius paveikslus: Vakarinė žvaigždė, Tritonai (juose jaučiama fantastinių A. Böcklino temų įtaka), Pavasaris (artimas lyrinei rusiško peizažo tradicijai; jį įsigijo kolekcininkas P. Tretjakovas). 1894–95 ir baigęs akademiją keliavo po Europą, Berlyne susipažino su vokiečių simbolistų kūriniais, Sezession.
1898–1904 daugiausia laiko praleido Bogdanovo dvare, nutapė monumentalių kompozicijų (Malūnas, Žemė, abi 1898, Tuštuma. Senas lizdas 1901, Žiemos pasaka 1904, Nec Mergitur 1905). Vilniaus ir jo apylinkių motyvus naudojo peizažuose (Nuo Vilnelės krantų, Vakaras‑Vilnelė, abu 1900), simbolinėse kompozicijose (Praeitis 1903). Dalyvavo Peterburgo dailininkų grupės Meno pasaulis (1899, 1901–02), Krokuvos dailininkų draugijos Sztuka Prahoje, Vienoje, Miunchene ir kitur rengtose parodose. Krokuvos dailininkų draugijos Sztuka narys (nuo 1900, jos pirmininkas 1907–08). 1903 Vilniuje surengė Sztuka draugijos parodą, kuri dėl carinės cenzūros reikalavimo buvo pervadinta Ars. 1904–07 dėstė tapybą Varšuvos meno mokykloje, 1907–08 Krokuvos dailės akademijos Peizažo katedros vadovas. Nuo 1899 dalyvavo parodose (pomirtinės – Vilniuje 1937, 2002, Varšuvoje 1937, 1964, 2002, Krokuvoje 2002, Torunėje 2002). Nuo 1908 gyveno Vilniuje. 1910–11 su V. Studnickiu leido žurnalą Tygodnik Wileński. 1919 dalyvavo atkuriant Vilniaus S. Batoro universitetą, tapo universiteto Dailės fakulteto dekanu, 1931–32 prodekanas.
F. Ruščicas. Tuštuma. Rudens vėjas (aliejus, 1901, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
Sukūrė scenovaizdžių ir kostiumų (J. Słowackio Lilia Veneda 1909 ir Baliadina 1914, E. Rostand’o Ereliukas 1912, S. Wyspiańskio Lapkričio naktis 1930), iliustracijų (literatūros almanachui Żórawce, J. Słowackio rinktinei Immortele / Immortele Słowackiego, abu 1910, albumui Vilnius prieš šimtą metų Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelėse / Wilno z przed stu lat w akwarelach Franciszka Smuglewicza 1912, Z. Kleszczyńskio poezijos rinkiniui Lėlės laidotuvės / Pogrzeb lalki 1913, J. Kłoso vadovo po Vilnių viršelį, 1923), plakatų.
Kūriniuose jaučiama šiaurietiško peizažo, t. p. simbolizmo įtaka, taikomajai grafikai artimas art nouveau stiliaus grakštumas, dekoratyvumas. Tapybai būdinga sodrus, pastozinis potėpis, apibendrintai perteikiamos dangaus ir žemės stichijos, emocinis ir simbolinis paveikslų turinys.
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Varšuvos ir Krokuvos nacionaliniai muziejai, Tretjakovo galerija Maskvoje, Baltarusijos dailės muziejus, Torunės krašto muziejus.
Žymiausias F. Ruščico mokinys – M. K. Čiurlionis.
P: Ferdinandas Ruščicas: 1870–1936: Gyvenimas ir kūryba / sud. L. Bialopetravičienė Vilnius 2002; A. Andriulytė Ferdynandas Ruszczycas: Civis vilnensis sum Vilnius 2018.
1195