Fèrencas II Rãkocis (Rákóczi Ferenc II) 1676 03 27Borsi (dabar Borša, Slovakija) 1735 04 08Rodostó (dabar Tekirdağ, Turkija), Vengrijos valstybės veikėjas, 1703–11 sukilimo prieš Habsburgų valdžią vadas. Derdžio Rakocio II vaikaitis. Už dalyvavimą 1697 sąmoksle prieš Habsburgus kalintas, 1701 pabėgo į Lenkiją. Sužinojęs, kad Vengrijos šiaurėje sukilo valstiečiai (vadinamieji kurucai), sugrįžo į tėvynę ir ėmėsi vadovauti netrukus bendranacionalinį pobūdį įgavusiam sukilimui (1703 sukilėliai kontroliavo visą Vengrijos teritoriją iki Dunojaus). 1704 išrinktas Transilvanijos, 1705 – Vengrijos kunigaikčiu. Pradėjo kurti reguliarią Vengrijos kariuomenę.
Ferenco II Rakocio iniciatyva Vengrijos seimas 1707 paskelbė, kad Habsburgai pašalinami iš Vengrijos sosto. Sudarė sąjungą su Prancūzija ir Rusija, bet karinės paramos iš jų nesulaukė. Habsburgams į Vengriją permetus daugiau kariuomenės iš Vakarų Europos (ten tuo metu vyko Ispanijos įpėdinystės karas), sukilimas buvo numalšintas. Po pralaimėjimo Ferencas II Rakocis nuo 1711 gyveno Rusijoje (Petras I siūlė jam tapti Abiejų Tautų Respublikos valdovu), Prancūzijoje, Turkijoje. 1906 Ferenco II Rakocio palaikai perlaidoti Košicėje. Laikomas vengrų nacionaliniu didvyriu.