Ferganos slėnis

Fergãnos slnis (uzb. Fargona vodijsi, tadž. Fargona vodii, kirg. Fergana ereenu), tarpukalnių įduba Uzbekijoje, Tadžikijoje ir Kirgizijoje, tarp Tian Šanio kalnų (Kuramo, Čiatkalo, Ferganos kalnagūbriai) ir Pamyro Alajaus kalnų (Alajaus kalnagūbris). Ilgis (iš vakarų į rytus) apie 300 km, didžiausias plotis 170 km, plotas 22 000 km². Paviršiaus aukštis nuo 330 m (vakaruose) iki 1000 m (rytuose). Ferganos slėnis susidaręs iš aliuvinių nuosėdų. Pakraščiuose – kalvoti priekalniai adyrai. Dažni žemės drebėjimai. Vidurinėje dalyje – smėlio dykumos ir stepės. Klimatas šiltas subtropinis žemyninis. Vidutinė temperatūra sausį nuo –2 iki –3 °C, liepą 24–27 °C. Per metus iškrinta 100–120 mm kritulių, pietrytiniuose priekalniuose iki 500 mm, vakariniuose šlaituose 800–1500 mm. Per Ferganos slėnį teka Narynas, Karadarja, nuo jų santakos – Syrdarja; jos vanduo naudojamas drėkinimui (Kairokkumo tvenkinys, Didysis Ferganos, Pietų Ferganos kanalai). Auginama vilnamedžiai, šilkmedžiai, vaismedžiai, vaiskrūmiai, vynmedžiai, daržovės, ryžiai. Veisiami gyvuliai. Gaunama nafta, gamtinės dujos, siera, ozokeritas, akmens anglys. Didžiausi miestai: Chudžandas, Fergana, Margilanas, Kokandas, Andižonas, Namanganas, Ošas.